Ministrė neišsižada idėjos taikyti lengvatą reinvestuojamam pelnui: galima įvedinėti pakopomis

„Iš tiesų (koalicijoje – ELTA) yra tų nuomonių skirtumų, ir nėra čia ką slėpti. Įmonės, kurios investuoja į naujas darbo vietas, technologijas, padalinius, gali pasiūlyti daugiau darbo vietų žmonėms ir auginti ekonomiką. Mes manome, kad jų papildomos investicijos neturėtų būti apmokestinamos pelno mokesčiu“, – Delfi TV eteryje pirmadienį kalbėjo A. Armonaitė.

Pasak jos, šiuo metu Ekonomikos ministerijos pasiūlyti pakeitimai svarstomi Finansų ministerijos mokesčių peržiūros grupėje, tačiau konkrečių rezultatų dar nėra sulaukta. Vis tik, nors A. Armonaitė sako suprantanti kai kurių iniciatyvos kritikų nuogąstavimus dėl galimo biudžeto pajamų mažėjimo, tačiau galimas bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, jos nuomone, taip pat būtų reikšmingas.

„Mūsų kolegos, kurie skeptiškai žiūri, sako, kad sumažės biudžeto įplaukos trumpuoju laikotarpiu. Tačiau mes tada galime atsakyti, kad esame paskaičiavę, jog toks pakeitimas BVP paaugintų 0,6 procento“, – tikino ji.

Taip pat ministrė pridūrė, kad prie nulinio pelno mokesčio tarifo reinvestuojamam pelnui būtų galima pereiti palaipsniui.

„Suprantu, kad biudžetui tam tikras įplaukų sumažėjimas gali būti. Mes siūlome svarstyti įvedinėti pakopomis, kaip, pavyzdžiui, lenkai pasidarė. Jie turi nulinį tarifą smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Mes sakome, kad yra visokių variantų“, – mano A. Armonaitė.

I. Šimonytė: nesu šios nuostatos entuziastė

ELTA primena, kad šią Laisvės partijos iniciatyvą lapkričio pabaigoje skeptiškai įvertino ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Premjerė akcentuoja, kad, siekiant atsiriboti nuo išankstinių asmeninių vienos ar kitos pusės įsitikinimų, pirmiausiai šiuo klausimu reikėtų sulaukti Finansų ministerijos mokesčių peržiūros grupės išvadų.

Pasak Vyriausybės vadovės, Finansų ministerija turėtų įvertinti, ar tikrai, nusprendus nebetaikyti pelno mokesčio reinvestuojamam pelnui, ekonominė nauda atsvertų galimus valstybės biudžeto praradimus.

„Reikėtų tuo klausimu atlikti vertinimą, ką mes iš to gauname, ir ar tikrai ekonominė nauda yra didesnė negu ekonominė žala dėl to, kad mokesčių sistema pasikeičia ir pasikeičia tam tikras biudžeto srautas. Tai ties tuo Finansų ministerija dirba“, – sakė I. Šimonytė.