- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl neįgyvendintų Europos Sąjungos (ES) direktyvų, susijusių su nuotekų valymu, Lietuvai gresia „kelių šimtų milijonų eurų“ sankcijos, pareiškė aplinkos ministras.
„Nieko neveikiant, tęsiant tą pačią problemą, mes sulauksime tikrai reikšmingų baudų. Yra kalbų apie kelis šimtus milijonų eurų sankcijas Lietuvai“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė Simonas Gentvilas.
Anot jo, įgyvendinant šias direktyvas, lemiami bus 2021-ieji.
„Šie metai bus lemiami, ar Lietuva mokės šimtamilijonines baudas, ar susitvarkys su problemomis, kurios yra užkerpėjusios stalčiuose“, – sakė ministras.
Anot S. Gentvilo, 2020 metų liepą 38,5 tūkst. gyventojų, gyvenančių vietovėse, kurios privalo būti prijungtos prie centralizuotų nuotekų tinklų, nebuvo prijungti.
Šie metai bus lemiami, ar Lietuva mokės šimtamilijonines baudas, ar susitvarkys su problemomis, kurios yra užkerpėjusios stalčiuose.
„Valstybės kontrolės ataskaitoje yra faktas, kad Lietuva išvalo tik 47 proc. komunalinių nuotekų, o siekiamybė yra, kad 2030 metais mes miestų teritorijose ir gyvenamosiose aglomeracijose, kurios turi virš 2 tūkst. gyventojų, išvalysime 95 proc.“, – teigė jis.
Vėliau Aplinkos ministerija BNS patikslino, kad tai, jog Lietuva išvalo tik 47 proc. komunalinių atliekų, ataskaitoje nėra nurodyta. Valstybės kontrolė pažymi, jog šalyje tik 53 proc. vandens telkinių yra geros būklės.
„Valstybės kontrolės ataskaitoje yra faktas, kad Lietuvoje tik 53 proc. vandens telkinių yra geros būklės. Siekiamybė yra, kad 2030 metais mes miestų teritorijose ir gyvenamosiose aglomeracijose, kurios turi virš 2 tūkst. gyventojų, 95 proc. jų būtų prisijungę prie nuotekų“
Pasak ministro, gyvenviečių, kuriose yra daugiausiai prie centralizuoto nuotekų valymo neprisijungusių gyventojų, yra Vilniaus regione – Skaidiškėse, Nemenčinėje, Pabradėje, Švenčionėliuose, Švenčionyse, taip pat Biržų, Kupiškio, Raseinių savivaldybėse.
Ministro teigimu, kritinės yra dvi datos – šių metų kovo 1 diena, kai šios savivaldybės turi parengti infrastruktūros vystymo planus, ir 2022-ųjų gruodžio 31 diena, kai Lietuva turės būti įvykdžiusi visus ES reikalavimus.
„Kovo 1 yra diena, kuomet eilė savivaldybių turi būti paruošusios savo vandentiekio plėtros planus ir matome, kad su šituo stringame (...) Matome, kad tos savivaldybės greičiausiai iki kovo 1 pasiruošti nespės“, – sakė S. Gentvilas.
„Čia jau yra kritinis dalykas. Labai svarbu, kad judėtų pačios savivaldybės – mes prieš jas įrankių ir sankcijų ne visada turime, o Europa grasina ir mes esame atsakovai, kaip centrinis valdžios aparatas“, – pridūrė jis.
Tuo metu gyventojus, kurie nėra prisijungę prie centralizuoto nuotekų valymo, ministras perspėja apie galimybę sulaukti inspektorių vizito.
„Gyventojams noriu išsiųsti žinutę – jeigu jūs turite nuosavą nuotekų valymo įrenginį, tikrai pajuskite, kad gali apsilankyti inspektorius, paklausti, kaip dažnai jūs išvežate nuotekas, paprašyti kvitų, įrodančių, kad tos paslaugos yra atliktos. Tikrinsime ir bendroves, kurios atlieka individualių nuotekų išvežimą, kur jos jas utilizuoja“, – perspėjo S. Gentvilas.
EK pažeidimo procedūrą dėl neįgyvendinamos Miesto nuotekų direktyvos prieš Lietuvą pradėjo dar 2017-aisiais.
Tuomet buvo teigiama, kad Lietuva neįvykdė visų direktyvos reikalavimų. Pavyzdžiui, pažeidimu laikoma tai, kad Lietuva neužtikrino, jog 58 aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų būtų tvarkoma centralizuotai ir ne daugiau kaip 2 proc.– individualiose nuotekų tvarkymo sistemose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...