- Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikai antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smukus mažiau nei prognozuota, finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog optimizmas kol kas yra labai santūrus.
Anot jo, ar pirmojo pusmečio rezultatai taps tendencija, priklausys nuo tolesnės koronaviruso situacijos.
„Naujausi duomenys rodo apie situaciją praeityje, pakankamai trumpą laikotarpį. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad santūraus optimizmo apie ateitį tai suteikia, bet tik labai santūraus. Ar pirmo pusmečio rezultatai taps pagrindu tolimesnei tendencijai, kol kas dar pasakyti negalime“, – žurnalistams ketvirtadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė V. Šapoka.
Pasak jo, fiskalinis stimulas buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuva gerai atlaikė koronaviruso sukeltą ekonominį šoką.
„Kas lėmė, kad Lietuva šoką stebėtinai gerai atlaikė, tai tiek fiskalinis stimulas, kalbant apie darbo vietų išsaugojimą, pajamų išsaugojimą, pagalbą verslui“, – sakė V. Šapoka.
„Antra, greitai atsistatė tiek gyventojų, tiek įmonių lūkesčiai, tačiau situacija gali labai greitai pasikeisti, jeigu keisis situacija, susijusi su pandemija, ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse“, – teigė ministras.
Dėl to, anot jo, kitų metų biudžetas turi būti planuojamas labai atsargiai, o skola valdoma konservatyviai.
„Mes turime parengti saugų biudžetą, kadangi aplinka yra neapibrėžta, nežinome, nei kiek tęsis pandemija, nei kiek ji tęsis, nei kokį galutinį poveikį turės“, – sakė ministras.
„Skolos valdymas turi būti konservatyvus, mes turime sparčiai artėti link skolos trajektorijos grįžimo į prieš tai buvusią padėtį. Negalime be proto jos auginti, kadangi pasiekus Mastrichto kriterijų, skola gali pradėti augti eksponentiškai, nes smarkiai pabrangtų kreditavimas“, – kartojo finansų ministras.
Statistikos departamentas pranešė, kad Lietuvos BVP antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, susitraukė 5,1 proc., palyginti su antruoju 2019-ųjų ketvirčiu – 3,7 proc.
Finansų ministerija birželį prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet smuks 7 proc., kitąmet ji augs 5,9 proc. „Swedbank“ Lietuvai šiais metais prognozavo 6,5 proc. smukimą, SEB – 6,7 proc., Lietuvos bankas – 9,7 proc.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Lietuvai prognozavo 8,1-10,4 proc. BVP kritimą, Europos Komisija – 7,1 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...