- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad rekordinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje pasiekta dėl to, kad biržos operatorius atmetė rezerviniame elektros gaminimo bloke Elektrėnuose pagamintos elektros pasiūlymą.
D. Kreivys trečiadienį, viešėdamas Darbo partijos frakcijos posėdyje Seime, teigė, kad antradienis buvo „baisiausia diena Lietuvos elektros energetikos istorijoje“, kadangi vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje trečiadienį siekia 823 eurų už megavatvalandę.
„Kaina galėjo būti šiek tiek mažesnė, tačiau mūsų generatorius Elektrėnuose yra labai didelio galingumo. Kuomet didelio galingumo generatorius įsijungia, jo pasiūlymą birža vakar atmetė“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Kreivys.
Ministras aiškino, kad Lietuvos generacija „Nord Pool“ buvo atmesta dėl biržoje naudojamo algoritmo „paradokso“.
„Kuomet atėjus didžiuliam kiekiui elektros už tuo metu žemesnę kainą rinkoje, tas kiekis numuša kainą tiek, kad pasiūlymas tampa brangesnis nei rinkos“, – teigė D. Kreivys.
Kuomet paradoksas būna kas du ar vieną mėnesį, tai jau nebe paradoksas.
Jis teigė, kad tokia „paradoksali situacija“ įprastomis sąlygomis kartojasi maždaug kartą per metus, bet esant tokioms aukštoms energijos kainoms kaip šiuo metu Lietuvoje, ji pradėjo kartotis kiekvieną mėnesį.
„Esmė ta, kad didžiulis kiekis elektros, jei jos poreikis yra mažesnis, yra nepriimamas. Tada priimamas kitas (kito tiekėjo pasiūlymas – ELTA), kuris yra aukštesne kaina, bet kuris gali pagaminti mažiau“, – sakė D. Kreivys.
Ministro teigimu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paprašyta ištirti situaciją, bendradarbiaujant su „Nord Pool“ reguliatoriumi – Europos energetikos reguliuotojų bendradarbiavimo agentūra (ACER).
Anot D. Kreivio, šis klausimas su ACER keltas anksčiau, tačiau jis atsisakė keisti algoritmą. Vis tik ministras vylėsi, kad biržos algoritmą būtų galima pakeisti, kad jis būtų palankesnis Baltijos šalims.
„Tai yra europinio lygio reguliavimas, algoritmas. Jį apskaičiuoja ir nustato ACER – visų Europos reguliuotojų sąjunga. Pačio algoritmo pakeisti neįmanoma, bet galbūt algoritme užkoduoti kai kuriuos instrumentus, kad paradoksas, kuris yra, nekeičiant algoritmo esmės, galėtų kažkaip kitaip veikti“, – kalbėjo D. Kreivys.
„Kuomet paradoksas būna kas du ar vieną mėnesį, tai jau nebe paradoksas“, – akcentavo D. Kreivys.
Lietuvos rezervinis elektros gaminimo blokas („Ignitis gamybos“ valdomas Kombinuoto ciklo blokas), ministro teigimu, rinkoje dalyvauja ir elektrą siūlo nuolat, tačiau jo pasiūlymai ne visada priimami dėl per aukštos kainos ar per didelio elektros kiekio.
D. Kreivys taip pat pažymėjo, kad aukštas elektros kainas Lietuvoje lėmė dėl karščių apribotos elektros tiekimo jungtys su Latvija ir Estija, dėl to mažiau elektros pateko iš Suomijos, esant aukštoms temperatūroms apribota „NordBalt“ jungtis su Švedija, kai kuriomis valandomis elektra netekėjo ir jungtimi su Lenkija.
Antradienį D. Kreivys kreipėsi į VERT, prašydamas jo ištirti, ar regioninėje elektros energijos prekybos biržoje nėra atmetami Lietuvos elektros energijos gamintojų kainos pasiūlymai, kurių kaina yra žymiai mažesnė nei galutinė susiformavusi elektros kaina biržoje, pranešė Energetikos ministerija.
Ministras taip pat prašo reguliuotojo įvertinti, ar pats algoritmas, kuriuo remiantis skaičiuojama elektros energijos kaina biržoje, nėra dar viena aukštų energijos kainų priežastis.
Trečiadienį Lietuvos valstybinė energetikos įmonė „Ignitis gamyba“ pranešė, kad jos valdomas Kombinuoto ciklo blokas (KCB) trečiadieniui teikė net 24 skirtingus pasiūlymus, kurių kainos buvo gerokai mažesnės negu susiformavusios „Nord Pool“ biržos elektros kainos, tačiau pigesni pasiūlymai buvo atmesti pritaikius vadinamąjį „paradoksalų atmetimą“.
Įmonės teigimu, dėl to ženkliai pigesnę elektros energijos gamybą siūlantys įrenginiai nelaimi aukcionų ir neturi galimybės gaminti elektros energijos, taip sumažinant didmeninę elektros energijos kainą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis1
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu4
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms1
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas5
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti14
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...