- Ekonomistė Rūta Medaiskytė, Finasta
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kalbama eina apie ekonomiką, dažnas iš mūsų, sekdami šalies naujienas žiniasklaidoje, aptinkame sumas - 1 milijonas litų, 1 milijardas litų, BVP augimas, siekiantis 3 proc. ir t.t. Dažnam iš mūsų, ne viešųjų finansų ekspertui ar ūkio reikalų žinovui, sunku vertinti, daug tai ar mažai vienas milijardas litų? Juk asmeniškai nė vienas iš mūsų turbūt neatsisakytume ne tik milijardo, milijono, bet turbūt ir šimto litų jei jie imtų ir "nukristų iš dangaus". Bet kiek tai didelė suma, kai kalbame apie ūkį, šalį, įmonę?
Lietuvos ekonomika per metus sukuria daugiau nei 100 milijardų litų vertės
Bet grįžkime prie ūkio - kaip vertinti įvairiais sumas makroekonomikos mastu? Atskaitos tašku paimkime Lietuvos ekonomikos dydį. Labai apytiksliai skaičiuojant, Lietuva per vienerius metus "prigamina" bendrojo vidaus produkto už 100 milijardų litų. Teisybės dėlei, šis atskaitos taškas būtų buvęs tinkamesnis 2010-2011 metais, nes 2013 metais Lietuvos ūkio subjektai sukūrė BVP už 119 milijardų. Tačiau paprastesnės aritmetikos vardan apsistokime kol kas ties 100 milijardų litų ir sakykime, kad tai visa nauja vertė, kurią Lietuvos ekonomika sugeneruoja per metus. Palyginkime šią sumą su nesenai politikų lūpose ar žiniasklaidoje skambėjusiomis aktualijomis.
Ką galima nuveikti su milijardu litų?
Taigi, vienas milijardas (1 000 000 000) litų - tai daug ar mažai? Maždaug tokios sumos reikės norint kompensuoti per krizę sumažėjusias pensijas. Tai viena šimtoji ekonomikos - 1 proc. Lietuvai norint prisijungti prie euro zonos reikia turėti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą. Ir tarkime jei Lietuvos biudžetas jau turi apie 2 proc. BVP siekiantį minusą, tai dar viena išlaidų eilutė su papildomu 1 mlrd. mus galėtų sėkmingai palikti už euro zonos ribų ir 2015 metais.
Jeigu reikėtų šią sumą surinkti mokesčiais, tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas (šįsyk vėl apvalinu ir skaičiuoju, kad mūsų tebėra trys milijonai) per metus turėtų papildomai sumokėti daugiau nei 300 litų. Nešildyti buto tarkime vasario mėnesį ar jei jūsų mėnesio maršrutas "darbas-namai" per dieną siekia apie 10 km, nepirkti benzino ir vaikščioti vieną mėnesį pėsčiomis.
Ar lengva pasiskolinti 100 milijonų?
Štai kitas faktas - Lietuvos vyriausybė praėjusį lapkritį pasiskolino 130 milijonų litų. Pripažinkime, tai ne milijardas, tačiau individualiai kiekvienam tai vis dar didelė suma, kurią greitai ir protingai išleisti jau būtų iššūkis. Visa Lietuvos planuojama skola 2013 metais buvo daugiau nei 47 mlrd. litų (40 proc. BVP). Iš esmės minėtoji emisija nėra didelė suma pasiskolinti jei kalbėsime apie šalies poreikį - 2014 metais Lietuvai reikės išpirkti skolos obligacijų už 3,9 milijardo litų ir priedo sumokėti 1,1 milijardo litų palūkanų.
Vidaus rinkoje Lietuvos vyriausybės obligacijų emisijos dydis svyruoja apie 50 milijonų litų, ir net jei vyriausybės skolinimosi poreikis yra didesnis, vienu ypu itin didelę sumą (tokią kaip milijardas litų) gauti vidaus rinkoje būtų sunku. Tad dideliems "projektams" finansuoti poreikis yra patenkinamas tarptautinėse rinkose, kur rinkos dalyvių yra daug ir vienu metu surinkti tokią sumą yra sąlyginai paprasčiau. Lietuvos mastu jau stambia laikytina 0,5 ar 1 milijardo eurų skolos emisija nublanksta tarkime su Vakarų valstybių skolinimusi. Vokietijos, Ispanijos ar Italijos skolinamasi suma gali siekti ir 10 mlrd. eurų, kas yra kone visas Lietuvos valstybės metų biudžetas.
Augti greitai - tai 5 ar 15 proc. tempas?
2013 metais Lietuvos BVP paaugo 3,2 proc., o euro zonos BVP smuko 0,4 proc. Taigi, ar tai daug ir kiek augti yra "normalu"? Visų pirma tai priklauso nuo ekonomikos - ar tai išsivysčiusi ekonomika ar dar tik besivejanti. Paprastai pirmos grupės ekonomikų spartus augimas gali būti tiesiog stagnacija kitos grupės standartais. Euro zonos ekonomika geriausiu laikotarpiu yra augusi 3,8 proc., tačiau paprastai jos BVP metinis augimo tempas laikėsi intervale nuo 1 iki 3 proc. Taigi, jei euro zonos ūkis šiemet būtų paaugęs tiek, kiek paaugo Lietuvos, tai iš tiesų būtų stipri plėtra.
Tačiau ar 3,2 proc. yra stipri plėtra Lietuvos ekonomikai? Lietuvos ekonomika laikotarpiu iki krizės augo nuo 5 iki 10 proc. per metus, o beveik 15 proc. nuosmukis 2009 metais ją nubloškė į 2006-uosius metus. Įvertinus visas aplinkybes galima spręsti, kad Lietuvos ekonomikos plėtra po krizės yra ganėtinai sulėtėjusi. Tačiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad mūsų BVP sugebėjo paaugti net šalia Vakarų Europos, kuri patyrė recesiją, 3,2 proc. augimas yra pakankamai gera žinia.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...