- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusių metų paskutinį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant ir individualiąsias), pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 4,6 proc., iš jų verslo įmonėse – 1,1 proc., pranešė Statistikos departamentas.
Pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, per metus vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos augo beveik visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose, labiausiai – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (18,1 proc.) bei švietimo (13,9 proc.) veiklose, o sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 16,5 proc.
Kaip nurodo Statistikos departamentas, darbo sąnaudų pokyčiams per metus įtakos turėjo padidinta minimalioji mėnesinė alga, dirbtų valandų skaičiaus pasikeitimai, valstybės skirtos subsidijos, padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams, išmokėti didesni priedai gydymo įstaigų darbuotojams, kovojantiems su COVID-19 infekcija bei kitos priežastys.
Ketvirtą ketvirtį vienos dirbtos valandos darbo sąnaudos, palyginti su trečiu ketvirčiu, pramonės, statybos ir paslaugų įmonėse (įskaitant individualiąsias), pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 2,7 proc., iš jų verslo įmonėse – 0,5 proc.
Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, per ketvirtį darbo sąnaudos didėjo daugumos ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose: nuo 0,3 proc. (apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos) iki 11,2 proc. (švietimo veiklos), o mažėjo administracinės ir aptarnavimo – 4 proc., transporto ir saugojimo – 2,7 proc. bei statybos veiklos – 0,2 proc.
Darbo sąnaudų pokyčiams per ketvirtį labiausiai įtakos turėjo dirbtų valandų skaičiaus pasikeitimai, išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, didesnės valstybės skirtos subsidijos dėl COVID-19 infekcijos tam tikrų ekonominės veiklos rūšių įmonėms, mažesnės išeitinės išmokos ir piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei kitos priežastys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...