- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Moters diena – puiki proga pakalbėti, ar XXI amžiuje moterims ir vyrams vienodai atlyginama už darbą. Apie tai LNK žurnalistė diskutavo su „Sodros“ Statistikos analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikyte.
„Statistika rodo, kad ne, bet kodėl moterys uždirba mažiau, nežinau. Gal jos turi namuose daugiau priedermių, todėl ne visos gali aukštas pareigas užimti“, – teigė gatvėje užkalbinta moteris.
„Tikriausiai nepakankamai moterys uždirba. Manau, daug lemia ir specialybė. Priklauso ir nuo viršininko“, – svarstė senjora.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Skirtumas tarp moterų ir vyrų uždarbio niekur neišnyko. Priešingai, atotrūkis netgi didėja, nors seniai kalbama apie jo mažinimą. Nejau taip viskas ir teliko kalbomis? Ką stebite jūs?
– Palyginus ilgesnį laikotarpį, tarkim, septynerių metų, visgi sakytume, kad tas atotrūkis tarp vyrų ir moterų darbo pajamų lėtai, bet mažėja. 2020 ir 2021 metais tas skirtumas dėl pandemijos ir įvairių kitų priežasčių buvo sumažėjęs labiau, bet dabar mes vėl fiksuojame didesnį atotrūkį. Dabar jis tapo toks pat, kaip 2019-aisiais. Skaičiuojama, kad vyrų darbo pajamos yra apie 14 proc. didesnės nei moterų.
– Vidutinė moterų alga yra apie 1700 eurų neatskaičius mokesčių, o vyrų – vis dėlto 200 eurų didesnės. T. y. stiprioji lytis vidutiniškai uždirba 1900 eurų neatskaičius mokesčių. Kodėl?
Stebime, kad moterys renkasi mažiau apmokamas profesijas, jos dažniau dirba paslaugų, slaugos sferose, mokytojomis ir pan. Tuo tarpu tarp vyrų daugiau matytume įvairių sričių įstaigų, įmonių vadovų.
– Yra kelios priežastys, kodėl vis dar šie skirtumai išlieka. Pirma priežastis – profesijos pasirinkimas. Stebime, kad moterys renkasi mažiau apmokamas profesijas, jos dažniau dirba paslaugų, slaugos sferose, mokytojomis ir pan. Tuo tarpu tarp vyrų daugiau matytume įvairių sričių įstaigų, įmonių vadovų. Pastebime, kad net jei moteris dirba informacinių ir ryšių technologijų srityje, kur pajamos tikrai vienos didžiausių, ir čia skiriasi jų veikla, pavyzdžiui, dirba reklamos specialistėmis. Na, o tarp programuotojų didžiausią dalį sudaro vis dėlto vyrai. Šioje srityje dirbančių moterų yra gal tik 15 proc. Štai jums – ir atlyginimų skirtumai.
– Kalbant apie informacinių technologijų sritį, kur algos didžiausios, net ir čia vyrai gauna 40 proc. didesnes algas nei tas pačias pozicijas užimančios moterys…
– Vis dėlto dažniau darbo pajamų skirtumus nulemia iš pradžių pasirinkta profesija. Kitas momentas, stebime, kad vėliau kai kurios moterys tampa vadovėmis ir jų uždarbis padidėja. Nepaisant to, šiandien vadovaujantį darbą dirbančių moterų tėra 30 proc., o vyrų – 70 proc.
– Sveikatos priežiūros srityje dirba daugiau kaip 80 proc. moterų. Ir tie 20 proc. vyrų, dirbančių šioje srityje, vis tiek uždirba daugiau nei moterys. Ar dėl to, kad vyrų čia dirba mažiau, ar dėl to, kad jie dirba vadovaujamą darbą?
– Sakytume viena, ta pati ekonominės veikla, tačiau matome, kad didžioji dali moterų dirba slaugos specialistėmis, šeimos gydytojomis. O tuo tarpu, kai kalbame apie gydytojus specialistus, pavyzdžiui, chirugus, kardiologus ir kt., čia dirba daugiau vyrų, nes šios profesijos reikalauja ilgesnio pasirengimo, ilgiau trunkančių studijų. Moterų darbo pajamų atotrūkį lemia ir tai, kad daromos karjeros pertraukos. Mažiausią atotrūkį stebime, kai lyginame biudžetinį ir nebiudžetinį sektorius. Biudžetiniame sektoriuje tas atotrūkis siekia tik 10 proc. Nebiudžetiniame jis gerokai didesnis – 16 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kas dar be pinigų motyvuoja darbuotojus?2
Ne pinigai, o galimybė įgyvendinti savo sumanymus – štai kas renkantis darbo vietą motyvuoja labai gerus specialistus. Tendenciją, kad geras atlyginimas vis dažniau yra ne pats svarbiausias kriterijus, pastebi ir įsidarbinimo specialist...
-
Konkurencijos taryba: išimtys dėl savivaldybių NT valdymo gali prieštarauti Konstitucijai1
Seime svarstomos pataisos, kurios tam tikrais atvejais leistų savivaldybėms neskelbti privačių operatorių atrankos jose esantiems nekilnojamojo turto objektams, gali prieštarauti Konstitucijai, teigia Konkurencijos taryba. ...
-
VERT vadovas: tikėtina, kad vandens tiekimas vėl brangs6
Visos šalies vandens tiekimo įmonės 2022-aisiais patyrė 32,1 mln. eurų nuostolių, todėl norėdamos juos padengti šiemet dar kartą didins paslaugų kainas, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas. ...
-
Viceministras: pataisos dėl spartesnio sinchronizavimo būtų ženklas Latvijai ir Estijai1
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius sako, kad Seimo pritarimas įstatymo pataisos, numatančios spartesnį Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa, būtų dar vienas ženklas dėl to dvejojančioms Latvijai ir Estijai. ...
-
Vyriausybė pritarė ministerijos siūlymui plėsti socialinių paslaugų prieinamumą
Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtiems įstatymo projektams, kuriais siekiama plėsti socialinių paslaugų prieinamumą. ...
-
Seimo komitetas pritarė mažiausių vaiko priežiūros išmokų didinimui
Seime skinasi kelią mažiausių vaiko priežiūros, motinystės ir tėvystės išmokų didinimas nuo 276 eurų iki 368 eurų „į rankas“. ...
-
Ministrė: svarstoma grąžinti kompensacijų ir išmokų gavėjų turto vertinimą
Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad šią tvarką būtų galima atšaukti ir turto vertinimą grąžinti....
-
M. Navickienė: šildymo ir kitų išmokų prašymų nagrinėjimas bus automatizuotas3
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad kompensacijų už šildymą mokėjimo pamokos yra išmoktos „gana gerai“, todėl kitą šildymo sezoną tam bus pasiruošta geriau – procesas bus aut...
-
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų mokslo ir verslo proveržiui
Lietuva skirs 18,5 mln. eurų aktyvesniam šalies mokslininkų ir verslo atstovų dalyvavimui tarptautiniuose projektuose, jų žinomumo didinimui. ...
-
Ekonomistai: ūkio nuosmukis – galimybė pasiruošti augimui, jis turėtų sustoti
Statistikams paskelbus, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį smuko maždaug 1 procentiniu punktu mažiau nei skelbta gegužės pradžioje, „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ne pirmojo, o antrojo...