- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos merai palaiko prezidento Gitano Nausėdos siūlymą įtvirtinti galimybę savivaldybėms vykdyti daugiau investicinių projektų, kuriais būtų gerinama viešųjų paslaugų kokybė gyventojams klimato kaitos ir skaitmenizacijos srityse.
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) taryba, kurią sudaro visi 60 Lietuvos merų, gruodžio 1 dieną pritarė G. Nausėdos teikiamoms Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisoms, teigiama Asociacijos pranešime.
Siūlomi pakeitimai savivaldybėms suteiktų didesnį finansinį savarankiškumą bei sukurtų galimybę investicijomis į projektus, finansuojamus Europos Sąjungos (ES) fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės, kitos tarptautinės finansinės paramos arba valstybės biudžeto lėšomis. Šias galimybes siūloma taikyti tiems projektams, kurie skirti prisitaikyti prie klimato kaitos, ją švelninti, taip pat skaitmeninti viešąjį sektorių ar ekonomiką.
„Daugiau investicijų – geresnės ir kokybiškesnės viešosios paslaugos gyventojams, o tai skatintų daug tolygesnį ekonominį augimą šalies regionuose. Be to, valstybės vadovo siūlomos dvi investicijų kryptys visiškai sutampa tiek su ES, tiek su Lietuvos daugiamete politine darbotvarke“, – pranešime LSA prezidentas ir Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.
Pasak jo, vietos valdžios vaidmuo įgyvendinant teigiamus pokyčius būtent žaliojo kurso ir skaitmeninimo srityse yra vienas esminių, tai pabrėžia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
LSA teigimu, tiek šalies savivaldybių vadovai, tiek EBPO ekspertai yra ne kartą konstatavę, kad dabar Lietuvos savivaldybėms taikomi bene griežčiausi visoje ES fiskaliniai ribojimai neturi pagrindo. Šiuo metu Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas savivaldybėms per metus leidžia pasiskolinti tik tokią sumą, kokią jos privalo grąžinti tais metais, todėl lėšų savarankiškai finansuoti viešąsias investicijas nebelieka.
„Jokios grėsmės destabilizuoti finansinę discipliną nėra, nes savivaldybių skolos limitai ir toliau būtų nustatomi kasmet, o investicinių projektų įgyvendinimo taisyklės užtikrintų adekvačią kontrolę. O pridėtinė vertė akivaizdi – Seimui priėmus prezidento siūlomas pataisas, savivaldybės pagaliau turėtų nuosavą indėlį, reikalingą finansuoti viešąsias investicijas“, – tvirtino M. Sinkevičius.
2021–2027 metais ES struktūrinių fondų investicijos regionuose sieks apie 1,606 mlrd. eurų. Savivaldybių nuosavų lėšų poreikis investicijoms šiems projektams sudarys iki 400 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje
Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos importuotojo Baltijos šalyse – įmonių grupės „Inter RAO“. ...
-
Nauja tvarka verčia stvertis už galvų: statybų pažyma pabrango 17 kartų3
Paskutiniai gręžimai iki kol daugiabutyje neįsikėlė naujakuriai. Kiekviena detalė svarbi, mat tik kelios savaitės, kai įsigaliojo nauja tvarka – nuo gegužės 1-osios pažymą, kad statinys atitinka projektą, išduoda nebe valdininkai, o p...
-
Lietuvos energetikos agentūra: per savaitę šalyje brango degalai2
Benzino kainos Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Vokietijoje gegužės 9–13 dienomis didėjo 2–8 centrais už litrą, o dyzelinis kuras visur, išskyrus Lietuvą, pigo iki 5 centų už litrą, skelbia Lietuvos energetikos agentūra. ...
-
E. Lazauskas: bandomasis krovinių vežimas iš Ukrainos pasiteisino1
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) vadovas Egidijus Lazauskas teigia, kad bendrovei apie 60 tūkst. eurų į Ukrainą ir atgal kainavęs bandomasis krovinių vežimas pasiteisino. Anot jo, reisų dažnumą lems ne tik įmoni...
-
Baltijos prospekto estakadai – 8,75 mln. eurų iš valstybės2
Sulaukta Vyriausybės sprendimo dėl finansavimo Baltijos prospekto žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbams – šiais metais valstybė prie šio svarbaus susisiekimo objekto finansavimo prisidės 8,75 mln. eurų. Anot mero Vytauto Grubli...
-
G. Šimkus: karo fone investicijos į ekonomikos transformaciją – gyvybiškai svarbios
Neapibrėžtumas dėl karo prieš Ukrainą padarinių tampa vienu svarbiausių privačių investicijų barjeru bei ekonomikos plėtros trikdžiu, Baltijos šalių centrinių bankų seminare kartu su Europos investicijų banku (EIB) kalbėjo Lietuvo...
-
LLRI: jei nebus priimtas sprendimas dėl kainų indeksavimo viešuosiuose pirkimuose, projektai stos
Plėtojantis diskusijoms dėl statybų kainų indeksavimo, žaliavoms ir toliau drastiškai brangstant, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovė Elena Leontjeva pabrėžia, kad srityse, kur yra valstybės įsipareigojimas, tą daryti būtina, ...
-
Pratęsta išimtis – smulkūs ūkiai ką tik pamelžtą pieną galės pristatyti neatšaldytą1
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, įvertinęs aplinkybes, kurios lemia, kad dalis smulkiųjų ūkininkų nepasinaudoja valstybės parama pieno šaldymo įrangai įsigyti, nusprendė pieno tiekėjams dar bent ketveriems metams pratęsti pereinam...
-
VMI paaiškina: kaip bus taikoma PVM lengvata, įsigyjant Ukrainai paremti skirtas prekes ir paslaugas1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad neatlygintinai pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms skirtos prekės ir su jomis susijusios paslaugos, tiekiamos paramos gavėjams arba kitiems nelaimių padarinių šalintojams, galės b...
-
Armėnijoje elektrą gamins lietuvių įrengtos saulės jėgainės1
Armėnijos regionuose įsikūrusias aštuonias viešąsias įstaigas – mokyklas, vaikų ir jaunimo centrus, muziejų – elektros energija aprūpins Lietuvos saulės energetikos bendrovės įrengtos saulės elektrinės. Bendra elektrini...