- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena iš dviejų moterų kenčia nuo skausmingų mėnesinių. Svarstoma, kad galbūt reikėtų priimti menstruacinius laisvadienius – kai moteris dėl itin skausmingų mėnesinių galėtų nedirbti. Tačiau darbdaviai nežino, kaip reikėtų išvengti piktnaudžiavimo atvejų. Apie tai pokalbis su Lietuvos darbdavių konfederacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku.
– Manau, yra du labai svarbūs dalykai. Jeigu mes vadovausimės krikščioniška morale arba supratimu, turime prisiminti, kad prieš 2 tūkst. metų jau Šventajame Rašte užfiksuota, jog moterims, kurios serga mėnesinėmis, suteikiama savaitė ne atostogų, bet tam tikras atskyrimas nuo visuomenės. Jau tada žmonės suprato, kad tai labai svarbus reiškinys. Šventajame Rašte du puslapiai skirti tik moterims, kurios patiria menstruacinį laikotarpį. Reikėjo kelių tūkstančių metų, kad vienoje krikščioniškoje šalyje – Ispanijoje – jie sugrįžo prie Šventajame Rašte išsakytos tiesos ir pradėjo galvoti, kad kažką reikia daryti. Mes negalime šiandien duoti politikams priemonių, kurias labai greitai pasigaus ir pradės ginti moterų teises, nes artėja rinkimai ir tai labai geras segmentas, kuris gali pritraukti balsų.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jeigu tas teises apgins, gal nieko tokio?
– Laikausi nuomonės ir kalbėjau su kolegomis, kad turime eiti per kultūrinį supratimą, jog tai reiškinys ir išskirtinė moterų savybė. Mano aplinkoje labai stipriai pergyvena, draugai kartais pasidalija, kad jų antroms pusėms reikia poros dienų, kad atsigautų. Manau, šiandien dar nepribrendome plačiąja prasme šiam klausimui nagrinėti ir inkorporuoti į teisės aktą.
– Galbūt verslas turėtų rodyti iniciatyvą pirmas?
– Pritariu. Yra įmonių, kurios trumpina darbo dieną, savaitę, duoda socialinius paketus – nemokamas maitinimas, išsilavinimas, medicinos aptarnavimas. Kalbant apie moteris, tai galėtų būti įtraukta į socialinį paketą ir įmonės konkurencine prasme taptų žymiai konkurencingesnės nei įmonės, kuriose vyrauja homofobinės vertybės. Nereikėtų nei Darbo kodekso, nei politikų įsikišimo. Dabar, kai pergyvename didžiulę žmogiškųjų resursų stoką, savaime viskas susidėliotų ir išliktų įmonės, kurios kultūriškai pažengusios toliau nei atskiros visuomenės ar įmonės.
– Ar žinote darbdavių, kurie mąstytų šia linkme?
– Žinau darbdavių, kurie mąsto šia kultūrine linkme, kalbant apie socialinį paketą, į jį įeina ir vaikų darželiai, atostogos, pan. Šia tema kol kas chi chi cha cha.
Sudėtinga sukontroliuoti procesą. Reikia kalbėti ne tik apie darbdavius, bet ir apie kitą pusę – ar ji tinkamai supras ir naudosis tik tada, kada tikrai reikia.
– Tai rimta tema, bet rimti verslininkai tai vertina dar per juoko prizmę?
– Taip. Klausimas labai sudėtingas. Kada prasideda, kada baigiasi, ar nebus piktnaudžiavimų. Turi būti didžiulis pasitikėjimas. Sudėtinga sukontroliuoti procesą. Reikia kalbėti ne tik apie darbdavius, bet ir apie kitą pusę – ar ji tinkamai supras ir naudosis tik tada, kada tikrai reikia. Ekonomiškai tai gana skaudu. Manau, vektorius turi eiti per kultūrinį supratimą.
– Ar žinote darbdavių, kurie suteiktų laisvadienių, jei moterims nepaprastai skausmingos menstruacijos?
– Tikrai nežinau. Tačiau jei skambina ir sako, kad labai skauda galvą, siūloma pabūti namie ir palaukti, kol praeis. Kalbant apie menstruacijas, galbūt tokių ir nėra. Jeigu yra, galbūt kitaip sakoma, neįvardijant menstruacijų ar mėnesinių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?2
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...