- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ar neištiks Lietuvos toks likimas – tušti gydytojų kabinetai, operacinės ir palatos ligoninėse. Ir ne todėl, kad nėra pacientų, o dėl to, kad nėra kam dirbti ir suteikti pagalbos. Skaičiuojama, kad pritrūksime 3 tūkst. slaugytojų ir šimtų gydytojų.
Kad atėję pas specialistus nerastume tuščio kabineto, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskaičiavo, kiek reikės Lietuvai medikų. Ieškoma priemonių studentams pritraukti ir jauniems specialistams išlaikyti. Kokie tie skaičiai, ko imasi ministerija, LNK žurnalistas aptarė su SAM Žmogiškųjų išteklių politikos vedėja Diana Smaliukaite.
– Kokia dabar yra situacija? Kiek ir kokių medikų dabar reikia Lietuvai?
– Mes bendradarbiaujame su Vyriausybės Strateginės analizės centru. Jo atliktas tyrimas parodė, kad 2030 metais trūks tam tikros srities specialistų: šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų ir slaugytojų. Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų. Tačiau SAM reaguoja į šiuos skaičius – ieško priemonių, kaip pritraukti tuos specialistus ir sumažinti jų trūkumą iki minimalaus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Valstybė kasmet užsako tyrimus, kad žinotų, kiek reikės medikų, jog kabinetai nebūtų tušti. Šiemet buvo pakeistas mechanizmas. Kaip vyko šis procesas?
– Šiais metais pakeitėme mechanizmą. Dabar turime dvi ekspertų tarybas. Viena dirba su profesinio mokymo programomis ir vientisosiomis, pirmosios pakopos studijomis. O antroji taryba dirba su rezidentūros studijomis. Kartu su jomis diskutavome, dėliojome skaičius. Tarybos pateikė savo ekspertines įžvalgas Valstybinio užsakymo formavimo komitetui. Būtent komitetas priėmė sprendimus dėl siūlymų, kuriuos pateikėme Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
– Kokie tie siūlymai?
– Vienas iš jų – padidinti profesinio mokymo programų, studijų ir vientisųjų studijų vietų skaičių iki 199. 114 vietų skirti studijoms ir vientisosioms studijoms bei 85 vietas – profesinio mokymo programoms. Prioritetą skiriame slaugos studijoms, taip pat numatoma daugiau rengti ir burnos priežiūros specialistų.
Pagal prognozes 2030-aisias stigs net 3163 slaugytojų, 420 šeimos gydytojų.
– Kiek reikšmingi šie skaičiai?
– Jie labai reikšmingi. Turime orientuotis ne tik į vietų skaičiaus didinimą, bet ir į perkvalifikavimą, studentų pritraukimo priemones. Svarbu ne tik studijuojančiųjų skaičius, bet ar pavyksta juos išlaikyti, ar gydymo įstaigos turi galimybę prisitraukti specialistus. Todėl čia turi bendradarbiauti visos institucijos.
– Kokios bus taikomos skatinimo priemonės, padedančios išlaikyti gydymo įstaigose dirbančius jaunus specialistus, kad po metų nepabėgtų į užsienį?
– Viena iš tokių priemonių, pavyzdžiui, – studijų apmokėjimas. Taip pat ketiname sukurti modelį, kuris įgalintų išlaikyti, pritraukti specialistus į gydymo įstaigas. Turime skiltį SAM puslapyje, kur galima rasti visas skatinamąsias priemones, kurias taiko gydymo įstaigos. Tai – ir vienkartinės išmokos, ir pagalba įsikuriant, ir būsto apmokėjimas bei transporto išlaidų kompensavimas vykstant į darbą. Taip pat – įvairių paskolų suteikimas, profesinės kvalifikacijos kėlimo apmokėjimas. Taigi yra visas kompleksas priemonių.
– Ar jos veikia? Didžioji dalis jaunų specialistų sako, kad nori likti dirbti didmiesčiuose ir jų nevilioja tos kompensacijos bei kitokie gundymai.
– Matome, kad pavienės priemonės tam tikrose įstaigose veikia. Tačiau būtent dabar vykdomas toks projektas, kurio tikslas – išsiaiškinti, kiek tos priemonės veiksmingos. Žadame pasinaudoti ir užsienio šalių patirtimi, galbūt pritaikyti pačias efektyviausias priemones ir Lietuvoje.
– Studijos gana brangios. Ar gali gydymo įstaiga apmokėti jas mainais už tai, kad baigęs mokslus jaunas specialistas grįš dirbti pas juos?
– Taip, gali. Žiūrint į priėmimo skaičius, matome, kad nemaža dalis studijuoja valstybės nefinansuojamose vietose, kurias pasirenka dėl įvairių priežasčių. Viena jų – persikvalifikavimas, kai jau yra išnaudotas valstybinis finansavimas. Arba kurie neatitinka minimalių reikalavimų. Šie žmonės gali pasinaudoti taikomomis priemonėmis. Pavyzdžiui, studentai – kreiptis į gydymo įstaigas, sudaryti sutartis. Viena pusė įsipareigoja apmokėti studijų kainą, kita – po studijų tam tikrą laiką atidirbti toje įstaigoje. Kiek laiko jaunas specialistas turi išdirbti, tai abipusio susitarimo reikalas, nes mes netaikome šiuo atveju ribojimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie 50 pareigūnų prie Seimo protestavo prieš VST reformą: daromės panašūs į šaškes1
Maždaug pusšimtis pareigūnų prie Seimo ketvirtadienį surengė protesto akciją prieš Vidaus reikalų ministerijos (VRM) planus Viešojo saugumo tarnybą (VST) prijungti prie Policijos departamento. ...
-
Policijos departamentas: VST pokyčiai būtini norint sustiprinti viešąjį saugumą1
Viešosios saugumo tarnybos (VST) integravimas į Lietuvos policijos sudėtį ženkliai sustiprintų viešojo saugumo situaciją šalyje, teigia Policijos departamentas. ...
-
Profsąjunga kritikuoja siekį VST prijungti prie policijos, piktinasi reforma „už nugaros“
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siekį Viešojo saugumo tarnybą (VST) prijungti prie Policijos departamento ir piktinasi, jog pokyčiai įgyvendinami „už nugaros“. ...
-
Vilniaus geto likvidavimą išgyvenęs dailininkas S. Bakas: liudyti yra mano pareiga2
Vilniaus geto likvidavimą išgyvenęs dabar JAV gyvenantis dailininkas Samuelis Bakas teigia, kad liudyti Holokaustą yra jo pareiga. ...
-
Seimo pirmininkė: nužudytų žydų atminimas dabartinį gyvenimą gali padaryti jautresniu3
Atmintis nebesugrąžins nužudytų žydų, bet dabartinį gyvenimą gali padaryti jautresnį ir teisingesnį, Seime minint Vilniaus geto likvidavimo 80-ąsias metines sakė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. ...
-
Klaipėdoje kiekvienam mokytojui kanceliarinėms išlaidoms savivaldybė skirs po 70 eurų2
Klaipėdos savivaldybė ketvirtadienį pranešė, kad iš miesto biudžeto kanceliarinėms priemonėms įsigyti kiekvienai mokytojo pareigybei bus skirta po 70 eurų. ...
-
Informacija mokinių tėvams: kaip patvirtinti vaiko apsilankymą pas gydytoją1
Prasidėjus naujiems mokslo metams, gydymo įstaigos pastebi, kad mokinių tėvai vėl kreipiasi į gydytojus dėl pažymų praleistoms pamokoms pateisinti. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad tokios pažymos nebeišduodamos nuo 2019 m., o ...
-
Egzaminus laiko ne tik abiturientai
Kasmet tarp gausaus būrio gimnazistų brandos egzaminus laiko ir anksčiau vidurinę mokyklą baigę, bet dėl įvairių priežasčių egzaminų nelaikę ar ankstesniais jų rezultatais nepatenkinti jaunuoliai. Per kitą brandos egzaminų sesiją visi norinti...
-
G. Jakštas: nuo sausio atlyginimus mokytojams būtų galima kelti sparčiau, nei planuota3
Nuo sausio atlyginimus pedagogams galima būtų kelti sparčiau, nei planuota iki šiol, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. ...
-
VSAT: pasienyje su Baltarusija apgręžtas 21 neteisėtas migrantas1
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą apgręžtas 21 neteisėtas migrantas, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...