Maži kreditai - piliulės smulkiajam verslui gaivinti (papildyta 15.40)

Bankai smulkioms įmonėms jau išdalijo Vyriausybės skirtus 20 mln. litų. Patraukliomis sąlygomis skolinamiems pinigams apetitas nemažėja. Vis dėlto iki išsvajotojo kredito – ilgas kelias.

3 bankai, 20 milijonų
Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės išradimo – garsiojo ekonomikos skatinimo plano – dantračiai pamažu sukasi. Praėjusią savaitę baigėsi viena šio plano dalių – pirmasis mažų kreditų teikimo smulkiems šalies verslininkams etapas.

Bankai šiuo metu vertina paskutines verslininkų paraiškas ir artimiausiu metu ketina paskirstyti likusius pinigus. Nors iš pradžių šia finansavimo priemone verslininkai naudotis nesiveržė, etapo pabaigoje mažų kreditų su valstybės garantija paklausa kone du kartus viršijo pasiūlą.

Ūkio ministro patarėjo Daumanto Lapinsko žiniomis, per pirmą etapą iš viso sulaukta 313 paraiškų, kuriose prašoma beveik 39 mln. litų, iš jų patvirtinta apie 170 ir numatyta skirti 19,6 mln. litų. Pasibaigus pirmam etapui smulkiuosius verslininkus buvo pasiekę 16,5 mln. litų.

Iš viso smulkiajam verslui skatinti per pirmą etapą buvo skirta 20 mln. litų valstybės biudžeto lėšų. Ūkio ministerijos ir valstybės institucijos "Investicijų ir verslo garantijos" ("Invega") pavasarį skelbtą konkursą išdalyti šias lėšas laimėjo trys šalies bankai, kurie gavo atitinkamą dalį visų pinigų. Ūkio bankui buvo skirta išdalyti 10 mln. litų, Šaulių bankui – 8 mln. litų, Medicinos bankui – 2 mln. litų. Be to, kiekvienas iš bankų prie suteikiamo kredito dar turėjo pridėti 16–25 proc. savo lėšų.

Gavo ne visi
Kaip teigė "Invegos" generalinio direktoriaus pavaduotojas Audrius Zabotka, per kelis mėnesius rasti reikalavimus atitinkančias įmones ir išdalyti tokią sumą pinigų buvo nemažas iššūkis.

"Aišku, įmonės greičiausiai sako, kad bankai joms tų pinigų neskolina. Tačiau pinigai buvo skirti iš nacionalinio biudžeto ir tai nebuvo subsidijos bankams. Vyriausybė jiems suteikė lėšų skolinti, jie įsipareigojo jas per trumpą laiką paskolinti. Tačiau bankai už šiuos pinigus prisiėmė atsakomybę, todėl ieškojo tokių įmonių, kurios suteiktas paskolas vėliau galėtų grąžinti", – kalbėjo A.Zabotka.

D.Lapinskas įvardijo du didžiausius nesusipratimus, kurie kildavo verslininkams dėl šios programos. "Labai daug kas tikėjosi, kad tai yra tiesiog labdara. Vis dėlto šiuos pinigus reikia grąžinti. Kita problema – labai daug paraiškų gauta perfinansuoti esamas skolas, to mes taip pat negalime leisti", – apie iškilusias problemas kalbėjo D.Lapinskas.

Kalbinti Ūkio banko atstovai taip pat nurodė tas pačias problemas, dėl kurių dažniausiai buvo atmetamos paraiškos, taip pat pridūrė, kad paskolos dažnai prašė įmonės, neturinčios aiškios veiklos perspektyvos. "Paprasčiau tariant, buvo manančių, kaip gauti pinigų išgyventi dar mėnesį, bet ne verslui išjudinti", – sakė Ūkio banko atstovas spaudai Linas Kontrimas.

Įtaka per maža
Per pirmą etapą dėl mažų kreditų į bankus kreipęsi verslininkai galėjo gauti iki 175 tūkst. litų dydžio paskolą, kurios maksimali trukmė – penkeri metai, skirtą apyvartinėms lėšoms arba investiciniams projektams.

Pagal bankų pateiktus duomenis vidutinis paskolos dydis sudarė apie 130 tūkst. litų. Dažniausiai dėl paskolų kreipėsi apdirbamosios gamybos, mažmeninės prekybos, restoranų, informacinių technologijų, miškininkystės, maisto gamybos sektorių įmonės, o daugiausia paraiškų sulaukta iš Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus apskričių verslininkų.

Anksčiau dienraščio kalbintas ekonomistas Rimantas Rudzkis teigė, kad nors Vyriausybės iniciatyva skatinti verslą pagrįsta, tačiau keli milijonai, kai dabartiniai verslo skolinimosi poreikiai skaičiuojami milijardais, didelio efekto neturės. Jis įsitikinęs, kad efektyvus biurokratinių kliūčių mažinimas, kurio vis nesiryžtama imtis, galėtų duoti gerokai daugiau naudos.

A.Zabotka argumentavo, kad nors ir nedidelės, tačiau nesunkiai prieinamos pinigų sumos gali ne vieną nedidelę įmonę išgelbėti nuo bankroto. "Verslininkas verslininkui nelygu. Galbūt vienam užtenka ir 60 tūkst. litų paskolos, o kitas pasiima maksimalią paskolą, nors ji padengia tik dalį viso projekto. Be to, per antrą etapą maksimalus paskolos dydis jau gali siekti 350 tūkst. litų, o pagal Atviro kreditų fondo programą teikiamas finansavimas iki 2 mln. litų", – dėstė jis.

Paklausa nemažėja
Per šiuo metu vykstantį antrą mažų kreditų teikimo etapą smulkiesiems verslininkams ketinama suteikti paskolų už 100 mln. litų. Bankų atstovai patvirtino, kad besidominčių kreditais su valstybės garantija ir šįkart netrūksta. Kaip jau minėta, maksimali kredito suma per antrą etapą padidinta iki 350 tūkst. litų, grąžinimo terminas – iki penkerių metų.

Plačiau apie tai skaitykite rytojaus ekonomikos priede "Turtas".



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių