- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kai kuriose parduotuvėse nebelieka gyvūnų – toks sprendimas argumentuojamas pasikeitusiu žmonių požiūriu. Gyvūnų globėjai pritaria, kad šunys ar katės neturėtų būti perkami kaip dešros. Tačiau kiti baiminasi, kad, nelikus gyvūnų parduotuvėse, suklestės nelegalios veisyklos, praneša LNK.
Kaune Bronislava vaikštinėja su trylikos metų augintine Pačita. Moteris sako, kad neįsivaizduotų gyvenimo be augintinės. Nuo šiol lieka mažiau vietų, kur galima oficialiai įsigyti gyvūnų. Jų daugumoje prekybos tinklų nebelieka. Bronislava sako, kad nežinotų, kur dabar eiti, jei norėtų augintinio.
„Kai Amerikoje buvau, ten pilna visokių gyvūnėlių. Net stebėjausi, kad parduotuvėse tiek daug gražių žvėrelių. O Lietuvoje tikrai nėra kur“, – stebėjosi kaunietė Bronislava.
Vienas gyvūnus pardavinėjančių prekybos tinklų paskelbė, kad jų atsisako.
„Nebeužtenka vien tik atitikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos keliamų reikalavimų, nebeužtenka vien tik personalo žinių ir atsakingos gyvūnų priežiūros, būtinai turime atsižvelgti ir į tai, kokios nuotaikos vyrauja visuomenėje. Dabar požiūris į gyvūną narve vertinamas labai jautriai“, – situaciją komentavo komunikacijos projektų vadovė Karolina Tuminauskaitė.
Tam gyvūnų globėjai pritaria.
„Tai neturi būti spontaniškas sprendimas, kad, kai atėjau pirkti dešros, nusipirkau kartu kačiuką“, – teigė „Nuaro“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Baiminamasi, kad, liekant mažiau oficialių vietų augintiniui įsigyti, gali daugėti nelegalių daugyklų.
„Labai tenka apgailestauti, tačiau iki šiol vyksta konfiskacijos ir vakar į „Nuarą“ atkeliavo konfiskuoti šuniukai iš nelegalios daugyklos“, – pasakojo „Nuaro“ vadovė J. Gustaitienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
J. Gustaitienė sako pastebinti vis daugiau nelegaliai į šalį įvežamų gyvūnų.
„Turime didžiulį srautą. Ne tiesiogiai galbūt per Lietuvos sieną atvykstančių, tačiau per Latviją, Estiją atvežamus gyvūnus į ES ir toliau jau čia paskirstomus“, – sakė J. Gustaitienė.
Pardavėjai sakė, kad pasikeitė pirkėjų požiūris į gyvūną.
„Žmonės sąmoningėja, jie, prieš priimdami šį sprendimą, domisi ne tik iš kur gyvūnas atkeliavo, bet ir jo šeimos, sveikatos istorija, kokia buvo taikyta mitybos ir priežiūros sistema“, – vardijo „Kikos“ komunikacijos projektų vadovė K. Tuminauskaitė.
Gyventojai dėl gyvūnų atsisakymo parduotuvėse yra skirtingos nuomonės. Vieni sakė, kad parduotuvėse gyvūnams ne vieta ir tai jų kankinimas, kiti svarstė, kad nelieka, kur jų įsigyti.
Specialistai sako, kad iš rinkos gyvūnai neturėtų dingti.
„Egzotiniai gyvūnai, prijaukinti – gali būti sunkiau. Tačiau manau, kad turėtų klausimą išspręsti. Galbūt tinkamai veisiantys entuziastai juos ir pardavinės“, – svarstė LSMU dėstytojas Vytautas Ribikauskas.
Parduotuvių, kur dar rastume graužiką ar egzotinį gyvūną, likę vos viena kita. Vienas toks tinklas – Klaipėdoje.
„Populiariausi ir perkamiausi – smulkieji graužikai ir žuvytės. Gyvūnas – tai šeimos narys, džiaugsmas, rūpestis. Tikrai toliau planuojama prekiauti“, – sakė parduotuvės Klaipėdoje atstovė.
Tačiau veislynai, pvz., šuniukų, pastebi, kad po karantino pardavimai gerokai sumažėjo.
„Gyvūnų paklausa sumažėjusi. Turiu trejų metų patirties, tai šie metai prasčiausi. Turbūt paveikia ir ekonominė situacija, karas Ukrainoje, dėl to žmonės kitur planuoja savo finansus“, – sakė veisėja.
Norint įsigyti augintinį, patikimiausia vieta informacijos ieškoti – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos oficialiai skelbiamuose sąrašuose.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai8
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...