Mamos dėl vaikų aukoja karjerą, atlyginimą ir ateities pensiją

Gegužės pirmąjį sekmadienį buvo švenčiama Motinos diena. Tradiciškai buvo teikiami valstybiniai apdovanojimai daugiavaikėms mamoms. Bet niekas neužsiminė, kad būtent pasiaukojimas gimdyti, auginti vaikus nulėmė ne tik mažesnius atlyginimus, bet ir pensijas. Jos atsisakė ir karjeros, be to, tik 30 proc. įmonių vadovių – moterys.

Skirtingos galimybės

Eurostato duomenimis, Lietuvos moterys uždirba 13,3 proc. mažiau nei vyrai. Šis skirtumas mažėja, tačiau iki vakarietiško lygio dar labai toli. Kas nulemia mažesnius moterų atlyginimus?

Pasak Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, mokslininkų įrodyta, kad atskirtis tarp vyro ir moters atlyginimų dydžio auga sulig kiekvienu pagimdytu vaiku. Kai dvidešimtmečiai vaikinas ir mergina nesusituokę, neturi vaikų, abu stovi ant vieno laiptelio. Jų karjeros kreivė tolygiai kyla kartu. Tačiau moteriai pakanka pagimdyti pirmą vaiką ir kreivės pradeda skirtis. Moteris lieka ten, kur buvusi, o vyras toliau kyla aukštyn.

Tarp 100 turtingiausių Lietuvos žmonių yra vos aštuonios moteriškos pavardės. Tai irgi atskleidžia, kokios nevienodos galimybės uždirbti, užimti vadovaujamuosius postus.

"Gimus antram, trečiam vaikui skirtumas tarp kreivių tampa didžiulis, tada paaiškėja, kad ir pensijas moteris ir vyras gaus skirtingas, – dienraščiui teigė I.Ruginienė. – Taip nutinka dėl to, kad vis dar tebėra norma, jog vaiko priežiūros atostogų eina mamos. Po to sudėtinga grįžti į darbo rinką, būna, kad jos vietoje dirba jau kitas žmogus. Ratas sukasi toliau: reikia ieškotis naujo darbo, o moteris jau turi mažą vaiką, tada prasideda diskriminacija – tokią priimti nori ne kiekvienas darbdavys. Yra stereotipas, kad vaikas sirgs, o mama ims nedarbingumo lapelį. Tai ir lemia mažesnes moterų pajamas, atlyginimų skirtumus jaunystėje, esant vidutinio amžiaus ir pensijas senatvėje."

Ji atkreipė dėmesį ir į ne taip seniai skelbtą statistiką: "Tarp 100 turtingiausių Lietuvos žmonių yra vos aštuonios moteriškos pavardės. Tai irgi atskleidžia, kokios nevienodos galimybės uždirbti, užimti vadovaujamuosius postus."

Inga Ruginienė

Keturių kampų laikytoja

Eglė Coppa, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vadovė, savo komentare paaiškina, kad viena pagrindinių priežasčių, lemiančių vyrų ir moterų atlygio skirtumą, – neįskaičiuotas moterų darbas, ypač vaikų priežiūra: "Europos darbo sąlygų tyrimo rezultatai rodo, kad moterys atlieka daug daugiau neapmokamo ir neįskaičiuoto darbo, tokio kaip rūpinimasis kitais suaugusiaisiais, vaikais ir namų ruoša, – ES moterys tam vidutiniškai sugaišta 36 val. per savaitę, o vyrai – tik 21 val.

Mokslinėje literatūroje randama įrodymų, kad vyrų ir moterų atlygio skirtumai glaudžiai susiję ir su (tikėtinomis ir faktinėmis) vaikų priežiūros pareigomis, kurios neproporcingai krenta ant moterų pečių, tad darželių ir mokyklų uždarymas dėl pandemijos daug labiau neigiamai paveiks moterų nei vyrų pajamas. Mamos dažniau renkasi darbą ne visu etatu, saugesnį ir lankstesnį darbą viešajame sektoriuje, koncentruojasi į žemesnio lygio profesines pareigas. Visai tai kartu su karjeros pertraukomis prisideda prie mažesnio atlyginimo."

Tam pritaria ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė.

"Ne tik Motinos dienos proga reikėtų pasakyti, kad nesvarbu, kiek jos turi vaikų – vieną ar dešimt, visos susiduria su labai dideliais iššūkiais. Ypač pandemijos metu, – sakė I.Ruginienė. – Moteris yra ir darbuotoja, ir mama, ir namų ūkio keturių kampų sergėtoja. Pareigų gausa sukelia nemažai streso, todėl mamas matome pervargusias. Reikėtų diskusijų, kaip pasiekti lygesnių teisių ir namuose, nes negalima sukrauti ant moterų pečių visų rūpesčių."

Ekonomisto prof. Romo Lazutkos teigimu, mūsų šeimos kultūra tokia, kad ir vaikui paaugus moteris imasi didesnės atsakomybės namie – jį į darželį išleisti, drabužius suruošti, maistą gaminti ir t.t. Tradicijos, įpročiai, kad daugiau buities rūpesčių tektų vyrams ir moterys turėtų daugiau laiko, galimybių siekti karjeros, keičiasi, bet labai lėtai.

"Kai namų našta netolygiai paskirstyta, matome neigiamų padarinių visuomenėje – dažniau moterys nesituokia, vėliau teka, vaikų negimdo arba susilaukia tik vieno. Dėl to blogėja demografiniai rodikliai, – pastebi ekonomistas. – Skaitydami įstatymus galėtume sakyti, kad moterų ir vyrų teisės yra visiškai vienodos, tačiau ne pagal įstatymus yra kitaip. Visi žino, kad, pavyzdžiui, moterys daugiau laiko praleidžia virtuvėje ir pan."

Pensija – nuo minimalios algos

Prof. R.Lazutka atkreipė dėmesį, kad yra papildoma apsauga mamoms – kai augina vaiką iki trejų metų, yra draudžiama valstybės lėšomis, vadinasi, stažas pensijai skaičiuojamas. Tačiau kartu įžvelgia ir problemą.

"Bėda, kad draudžiama nuo minimalios algos, – dienraščiui teigė prof. R.Lazutka. – Vadinasi, tuos trejus metus, kai moteris namuose buvo su pirmu vaiku, paskui tiek pat – su antru, dar – su trečiu, pensija bus skaičiuojama, lyg moteris visą tą laiką būtų gavusi minimalią algą, taigi pensija bus nedidelė. Teisingiau būtų, jei valstybė mamas draustų pagal vidutinį atlyginimą. Žinoma, yra papildomos antrojo laipsnio pensijos užauginusioms daug vaikų, tačiau jos nėra tokios, kad kompensuotų praradimus.

Geriau parama būtų teikiama iš karto, kai auginamas vaikas, kai pajamos sumažėja, o išlaidos didelės. Yra vaiko pinigai, bet jie nedideli. Jei šeimoje keletas atžalų, pajamos kiekvienam šeimos nariui nesiekia normalaus pragyvenimo lygio."

Romas Lazutka

Moteriškos ir vyriškos profesijos

Moteriškomis laikomos profesijos mažiau apmokamos, tarkime, švietimo, maisto gamybos, drabužių gamybos srityse. Tačiau Eurostatas pastebi, kad nevienodai mokama už darbą ne vyriškomis ir moteriškomis laikomų profesijų srityse. Vertinant tas pačias darbo vietas, vidutiniškai moterų valandinis atlygis už tą patį darbą yra mažesnis. Didžiausi vyrų ir moterų atlygio skirtumai ES yra finansų ir draudimo veikloje (35 proc.), sveikatos priežiūros sektoriuje (33 proc.) ir gamyboje (31 proc.), kur itin daug mažiau uždirba vyresnės moterys. Be to, darbo rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad ir tuose sektoriuose, kuriuose vyrauja moterys, jos taip pat uždirba mažiau nei vyrai.

"Kaip atsiranda mažiau apmokamos profesijos? – aiškina prof. R.Lazutka. – Pavyzdžiui, ir universitete, kai atlyginimai buvo didesni nei šalies vidutinis, vyrai dažniau likdavo disertacijų rašyti, siekdavo čia karjeros. Kai atlyginimai gerokai sumažėjo, perėjo į kitas sritis, vadinasi, liko daugiau moterų. Kai jos nebėga iš, tenkinasi mažesniu uždarbiu, nėra paskatos tas mažas algas didinti."

Ten, kur didesni atlyginimai, ten daugiau ir vyrų. Jei algos nedidėtų, jie vėl ieškotų, kur didesnės. Profesoriaus manymu, valstybė turėtų atkreipti dėmesį į mažiau apmokamas profesijas – ar tai būtų slaugių, socialinių darbuotojų, mokytojų, dėstytojų. Šios profesijos nuolat mažiau finansuojamos ir taip tampa moteriškomis (aišku, pasitaiko retų išimčių, kai tarp moterų atsiranda vienas kitas vyras).

"Blogą situaciją lemia ir susiformavęs stereotipas, kad vyras turi uždirbti daugiau nei moteris, kitaip jis nebus gerbiamas arba pats savęs negerbs, – sakė žinomas ekonomistas. – Todėl vyrai vengia sričių, kur algos mažesnės. Tai negerai, nes dalis profesijų feminizuojasi, paskui skundžiamasi, kad, pavyzdžiui, mokyklose vaikus auklėja vien tik moterys, o tai sukelia neigiamų padarinių mokiniams, nes jie mato vien tik moterišką kolektyvą."

Blogą situaciją lemia ir susiformavęs stereotipas, kad vyras turi uždirbti daugiau nei moteris, kitaip jis nebus gerbiamas arba pats savęs negerbs.

Vienodai sunku, skirtingai atlyginama

I.Ruginienė mato ir daugiau problemų dėl profesijų skirstymo į moteriškas ir vyriškas. Anot jos, pavyzdžiui, moterys renkasi labai sunkų valytojos darbą. Galima sakyti, ir vyrai sunkiai dirba – kad ir statybose. Bet jiems nepalyginti daugiau sumokama.

"Dar didelė visuomenės problema – moters savivertės stoka, kai ji save vertina mažiau, nei sugeba, – atkreipė dėmesį profsąjungų vadovė. – O darbdavys džiaugiasi radęs pigesnę darbo jėgą ir nė nepasiūlo didesnio atlygio. Todėl profsąjungos akcentuoja, kad darbovietėse labai svarbu skaidri darbo apmokėjimo sistema, tai turėtų būti numatyta ir Darbo kodekse. Kad nebūtų jokių galimybių laviruoti. Jeigu yra vadybininko, operatoriaus ar inžinieriaus pareigybė, turi būti labai aiškiai parašyta, kiek ji įkainota. Ir visiškai nesvarbu, ar ateina moteris, ar 50 metų sulaukęs žmogus, ar tik 20-metis, kokios religijos ar pan. Turi būti vertinama griežtai pagal kompetencijas, pagal nustatytus aiškius kriterijus ir mokamas vienodas darbo užmokestis. Bet darbdaviai vengia tokių dokumentų, jiems patogesnė neapibrėžta padėtis, nes gali laviruoti ir darbo užmokestį dalyti pagal principą "myliu–nemyliu".

Parlamentaras Algirdas Butkevičius, buvęs premjeras, teigia, kad darbo užmokesčio skirtumus lemia ir mentalitetas, suformuotas dar sovietiniais laikais. Pavyzdžiui, anuomet buvo sakoma, kad prekybininkų atlyginimai negali būti dideli, nes jie prieina prie visokiausių deficitų. Tačiau laikai pasikeitė, deficitų neliko, tačiau dar ilgai liko mažos parduotuvių darbuotojų algos.

"Jei dabar išanalizuotume mažmeninės prekybos sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio dinamiką, pamatytume, kad pardavėjų atlyginimai labai pradėjo didėti, kai atsirado didžiulė konkurencija tarp prekybos centrų. Kai pradėjo trūkti darbuotojų", – dienraščiui sakė A.Butkevičius.

Tik trečdalis vadovių

Šiemet kompanijos "Creditinfo Lietuva" atliktas tyrimas rodo, kad kovo 1 d. Lietuvoje veikiančių verslo įmonių vadovais dirbo beveik 100 tūkst. gyventojų. Iš jų tik 30,2 proc. – moterų. Didžiausias atotrūkis – statybų bendrovėse, mažiausias – paslaugų, viešbučių ir restoranų versle.

Jei labiau būtų pasitikima moterimis, gal tai irgi sumažintų atlyginimų skirtumą?

"Taip yra ne tik versle, bet ir akademinėje srityje, – paaiškino prof. R.Lazutka. – Merginų studijuoja daugiau nei vaikinų. Dėstytojų asistentų yra daugiau moterų nei vyrų. Tačiau profesorių – atvirkščiai. Karjerą dažniau padaro vyrai. Galima būtų sakyti, kad moterų profesorių galėtų būti daugiau, nes jaunų vyrų akademinėje srityje visiškai mažai likę. Ir būtent dėl mažų algų. Ir kitose veiklos sferose panašiai."

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė dienraščiui pasakojo daug kartų girdėjusi sakant, kad vienas ar kitas vadovo pareigas gali užimti tik vyrai. Paklausus, kodėl, išgirsdavo: ką jūs, čia gi sunkus ir atsakingas darbas. Jos manymu, tai klaidingas ir visuomenę klaidinantis požiūris. Bandoma įtikinti, kad tai galėtų būti norma.

"Darbe žmogus turėtų būti vertinamas pagal kitus kriterijus, o ne pagal lytį, ūgį ir ne pagal plaukų spalvą, – teigė I.Ruginienė. – O išskirdami vyrus jaučiamės taip, lyg tebegyventume viduramžiais."

Seimo narys A.Butkevičius taip pat mano, kad neteisinga, jog tarp vadovų tokia maža dalis moterų, tačiau tikisi pokyčių: "Gera tendencija, kad pastaruoju metu vis daugiau moterų tampa vadovėmis, nes jos pareigingesnės. Siekdamos rezultato atsakingiau žiūri į darbą."

Gal atskirtis ims mažėti, nes vadovaujamuosius postus valdžioje, visuomeninėse organizacijose užima vis daugiau moterų. Ir ministrų kabinete jų neįprastai (palyginti su ankstesniais laikais) daug, ir dažniau skiriamos kontroliuojančių tarnybų, departamentų vadovėmis.

"Didesnis moterų, užimančių atsakingas, aukščiausias pareigas, skaičius susijęs su įstojimu į ES, – įsitikinusi profsąjungų vadovė. – Jau orientuojamės į pažangias vakarietiškas šalis, pamažu keičiamės, pamažu keičiasi ir mūsų požiūris.

Niekada nebuvau nusiteikusi prieš tai, kad mūsų jaunimas išvažiuoja. Visada sakydavau: tegu išvyksta, padirba, pamato, kaip ten žmonės gyvena, ir grįžta su europietišku požiūriu. Ir tai dabar vyksta. Jaunimui jau nekyla abejonių, kad darbuotojai turi būti vertinami pagal objektyvius kriterijus, gebėjimus: nesvarbu, kas mes esame, bet už tą patį darbą turi būti atlyginama vienodai, o darbo sąlygos turi būti tokios pat."

Tai ne vien lietuviškos tendencijos. Ir Vakaruose, pavyzdžiui, kino industrijoje vyrams aktoriams mokama daugiau nei moterims.

Taip, vyrų ambicijos didesnės. Dėl didesnio atlyginimo jie renkasi arba sunkesnius darbus (statybose, pramonės įmonėse), arba sudėtingesnius (su technika, įranga).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas Lietuvis

Jonas Lietuvis  portretas
Žmogaus gyvenimo karjera netgi ne vaikuose , o anūkuose. Tai pats didžiausias turtas ,kokį galima užgyventi.Tą žmogus supranta ,kada sulaukia to brandaus amžiaus. Karjerą galima sulyginti su nutįsusiais papais, kuriuos mazgu už nugaros surišti ir tiek, nė kruopelytės daugiau.

Oi

Oi portretas
Tos kurios nemėgsta dirbt , tai butinai gimdo po daug vaikų, kad tik pratempt nieko nedirbant po 10-20metu, tai cia ne aukojimasis, o sau naudos tik ziurejimas, savanaudiskumas, bet tokios priedo nelabai myli savo vaikų, nes gimdo tik dėl naudos sau, ir ypač ta meilė baigiasi jei nutruksta pasalpos ir vaikų pinigai, kai del girtavimo atima, nera pasalpu, ir nereikia jom vaikų.

Monika

Monika portretas
Kodel jeigu neturi vaiku tai iskart senmerge? Tiesiog yra moteru kurios nori viska sau or tai yra puiku. Zinot, taip, vaikai tai yra pasiaukojimas ir jeigu as nenoriu aukotis nereiskia kad esu durna.
VISI KOMENTARAI 22
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių