- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva remia Lenkijos ir kitų „Via Carpatia“ šalių siekį visą „Via Carpatia“ maršrutą, kurio dalis yra ir Lietuvoje, prie rytinės Lenkijos dalies, į pietus nuo „Via Baltica“, įtraukti į transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) tinklą.
Tai padėtų geriau išvystyti infrastruktūrą, atvertų naujas galimybes transporto srautų augimui, sakė Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis, šeštadienį dalyvavęs nuotolinėje Lenkijos Seimo konferencijoje „Karpatų Europa“.
Lietuvai ir kitoms Baltijos jūros regiono šalims tiek iš ekonominės, tiek ir iš junglumo pusės yra svarbu turėti pakankamai išplėtotą TEN-T tinklą, kitaip tariant „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“ trasas. Tai pagrindinės transporto jungtys, leisiančios lengviau ir greičiau tiek keleiviams, tiek kroviniams pasiekti Lietuvą iš Vakarų ar Pietų Europos, taip pat sudarysiančios palankesnes sąlygas skatinti eksportą į kitas ES ar pasaulio šalis.
Pagrindinė TEN-T Šiaurės jūros–Baltijos jūros koridoriaus dalis yra „Rail Baltica“ projektas, kuris užtikrina sąveiką su kitais transeuropiniais transporto koridoriais ir kitomis transporto rūšimis.
Skirtingo standarto geležinkelio vėžės tinklai ES ir Lietuvoje yra viena iš pagrindinių kliūčių sklandžiai ir efektyviai vykdyti tarptautines vežimo geležinkeliais paslaugas Europoje. Nutiesus visą „Rail Baltica“ geležinkelių liniją, kuri jungia Vakarų Europą per Lenkiją, Lietuvą, Latviją ir tęsiama iki Talino, o ateityje galbūt ir Helsinkio, bus sukurta visai kito lygio jungtis, kuri Baltijos šalims suteiks naujas ekonominės plėtros galimybes, sakoma Susisiekimo ministerijos pranešime.
„Mūsų pagrindinis prioritetas – kuo greičiau įveiklinti projektą „Rail Baltica“, kad jis pradėtų duoti ekonominę grąžą Lietuvai ir visoms Baltijos valstybėms, – nuotolinėje konferencijos sesijoje pabrėžė ministras M. Skuodis. – Lietuvos ambicija – kartu su partneriais Lenkijoje šiuo koridoriumi aptarnauti krovinių gabenimą.“
2020 m. pabaigoje įsteigta įmonė „LTG Cargo Polska“ klientams pasiūlė intermodalinio traukinio „Amber train“ paslaugas traukinio maršrutu Šeštokai – Muga (Estija).
„Kelių transporto jungtis „Via Baltica“ taip pat yra neatsiejama šio koridoriaus dalis. Turime dėti visas pastangas ir spartinti šios jungties infrastruktūros užbaigimą, kad šis kelias pilnai atitiktų TEN-T pagrindinio tinklo reikalavimus abiejose (Lenkijos ir Lietuvos) valstybėse“, – konferencijoje kalbėjo ministras M. Skuodis.
Pasak susisiekimo ministro, Lietuva planuoja įgyvendinti esminius kelių transporto apmokestinimo politikos pokyčius. Nuo 2023 m. numatoma kelių transporto naudotojo mokestį pakeisti elektroninėmis rinkliavomis už nuvažiuotą atstumą. Tai turės didelę įtaką visai transporto sistemai.
Nutiesus „Rail Baltica“ ir įsigaliojus atstuminio kelių apmokestinimo sistemai, iš esmės gali pasikeisti visos transporto grandinės organizavimas „Via Baltica“ ir „Via Carpatia“ kelyje. Taip pat tai bus didžiulė paskata gabenti keliais krovinius ekologiškiau, atsiras galimybė perskirstyti srautus tarp atskirų transporto sektorių. Tai, kaip pažymima ministerijos pranešime, svarbu siekiant ES Žaliojo kurso tikslų ir mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas transporto sektoriuje.
TEN-T tinklą sudaro Europos tarpvalstybinės reikšmės aukštos kokybės kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų tinklas, taip pat svarbiausi transporto mazgai (jūrų ir oro uostai, sostinės bei kiti svarbiausi miestai). Į šį tinklą įtrauktos svarbiausios Lietuvos tarptautinės kelių ir geležinkelių jungtys: „Rail Baltica“, „Via Baltica“, Klaipėda / Kaliningradas – Kaunas – Vilnius – Lietuvos / Baltarusijos siena, taip pat Klaipėdos valstybinis jūrų uostas ir Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis4
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti12
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...