- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atsižvelgdama į nepakankamą finansavimą keliams, Susisiekimo ministerija sieks dar šiemet atkurti savivaldybėms sumažėjusį finansavimą ir kreipsis į Finansų ministeriją dėl papildomų 20 mln. eurų vietinės reikšmės keliams. Taip pat planuojama iš esmės peržiūrėti kelių finansavimo sistemą, ateityje siekiant išplėsti finansavimo galimybes ir keičiant finansavimo tvarką. Šiuos klausimus antradienį susisiekimo ministras Marius Skuodis su komanda aptarė nuotoliniame susitikime su asociacija „Lietuvos keliai“.
Šiais metais dėl Konstitucinio Teismo sprendimo negalint panaudoti pernai likusių Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų – 24 mln. eurų, finansavimo sumažėjimą itin pajuto šalies savivaldybės. Iš viso dėl įvairių priežasčių finansavimas keliams šiemet, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo apie 200 mln. eurų – nuo 797,6 mln. eurų 2020 m. iki 592,2 mln. eurų 2021 m., įskaitant ES fondų lėšas. Susidariusį skirtumą didžiąja dalimi lėmė pernai skirtas vienkartinis 150 mln. eurų finansavimas pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, sakoma ministerijos pranešime.
„Įvertinus būtinus strateginius kelių infrastruktūros modernizavimo projektus, taip pat poreikį nuolat gerinti Lietuvos kelių būklę ir eismo saugą, akivaizdu, kad kelių finansavimas nėra pakankamas. Mūsų tikslas – išplėsti kelių finansavimo galimybes ir iš esmės pakeisti finansavimo sistemą, kad ji būtų efektyvesnė ir skaidresnė. Be to, kalbamės su Finansų ministerija dėl papildomų bent 20 mln. eurų, kad dar šiemet būtų atkurtas sumažėjęs finansavimas savivaldybių vietinės reikšmės keliams“, – sakė susisiekimo ministras M. Skuodis.
Ministro teigimu, 2022 m. lėšos keliams bus skirstomos vadovaujantis nauja KPPP finansavimo tvarka, ją Susisiekimo ministerija numato pakeisti dar šiais metais. Vienas svarbių numatomų patobulinimų – finansavimo planavimas vidutinio ilgio laikotarpiams, kad būtų lengviau planuoti artimiausių keleto metų darbus, laiku atlikti viešuosius pirkimus ir taip neprarasti galimybės panaudoti keliams skiriamas lėšas.
Iki 2024 m. pabaigos kelių sektoriuje Susisiekimo ministerija planuoja ambicingus strateginius projektus: modernizuoti magistralę „Via Baltica“, nuo 2 iki 4 eismo juostų praplatinant apie 40 km ruožą Marijampolė–Lietuvos ir Lenkijos siena, iki 2024 m. rekonstruoti magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožą Vilnius–Molėtai, likusią dalį baigiant 2025 m. (iš viso apie 74 km), baigti darbus magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda bei pradėti krašto kelio Kaunas–Prienai–Alytus ruožo tarp Kauno ir Prienų rekonstrukciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui5
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...