„Nėra ko slėpti, kad tai yra papildomos pajamos savivaldybių biudžetams, nes su pakeitimais yra pasakoma, kad nekilnojamojo turto mokestis yra savivaldybių biudžetams atitenkantis mokestis, kas yra turbūt logiška, nes ES šalyse būtent taip ir yra“, – pirmadienį portalui delfi teigė M. Sinkevičius.

Jonavos meras mano, kad didžiausią tokio mokesčio naudą bei papildymą į savo savivaldybių biudžetus pajus didžiausi miestai, nes juose yra daugiausiai nekilnojamojo turto, tačiau jis nėra linkęs kritikuoti sprendimo leisti savivaldybėms pačioms pasirinkti mokesčio tarifus.

„Jeigu Seimas su Vyriausybe ryšis tokiems mokestiniams sprendimams ir jie bus priimti, tai neabejoju, jog naujų kadencijų savivaldybės pradės nuo minimalios tarifikacijos, nesieks to maksimalaus kažkokio tarifo ir, aišku, reikia pripažinti, kad turbūt skirsis situacija Skuode, Rietave, Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje“, – sakė LSA prezidentas.

Ž. Mauricas: NT mokestis yra labai mažas

Tuo tarpu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas aiškino, kad visuotinis NT mokestis nėra didelis ir labiau simbolinis. Pasak jo, tokiu būdu galimai siekiama pripratinti gyventojus prie mokesčio koncepcijos bei skatinti labiau domėtis savo turtu.

„Tai yra daug dūmų, mažai ugnies. Palyginimui, apie keturis kartus daugiau mokesčio yra surenkama iš automobilių registracijos mokesčio, nors dar net neturime viso automobilių mokesčio, tik pusiau skustą, pusiau luptą registracijos mokestį“, – tvirtino Ž. Mauricas.

Ekonomistas tikino, kad esant tokiam mažam mokesčiui, didžiausia rizika kyla dėl to, jog administraciniai kaštai bei visi kiti kaštai skirti to mokesčio surinkimui, gali tapti didesni negu paties mokesčio nauda.

„Palyginti, ką dabar gyventojai moka kaupiamąsias išlaidas, t.y. ne už aplinkos tvarkymą, bet už savo pastato tvarkymą, tai tos sumos siekia 3–5 eurus per mėnesį, tai reiškia 30–50 eurų per metus, priklausomai nuo ploto. Jau du tris kartus daugiau, negu būtų šis mokestis. Prieš įvedant tokius mokesčius, turi būti kaip įmanoma labiau suefektyvinta visa sistema, kad žmonės tikrai žinotų, kiek turi mokėti to mokesčio“, – teigė Ž. Mauricas.

Jis taip pat buvo linkęs palaikyti modelį, kai visoms savivaldybėms suteikiamas savarankiškumas sprendžiant dėl mokesčio tarifo. Anot jo, tai suteikia ir didesnę funkciją savivaldybėms bei merams, kurios Lietuvoje trūksta, ir galimybę savivaldybėms būti pačioms labiau atsakingoms už save.

„Aš esu už savivaldybių didesnį savarankiškumą, nes mes to savarankiškumo turime nedaug. Kuo toliau, tuo savarankiškumo turėtų būti daugiau“, – sakė „Luminor“ ekonomistas.

ELTA primena, kad G. Skaistė ketvirtadienį pristatė siūlymus dėl visuotinio NT mokesčio įvedimo.

NT mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą bus siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviniais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu. Už savivaldybės NT vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.

Ministrė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčio surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.