- Iki šiol Vyriausybė dažnai atleisdavo įmones nuo dividendų, argumentuojant strateginiais projektais, - jos mokėdavo tik simbolinius dividendus. Ar jūs pritariate tokiai tvarkai, ar siūlytumėte tokių išimčių atsisakyti?

- Manau, kad čia šioje vietoje yra reikalingas didesnis aiškumas. (...) Manęs iš principo nežavi ir netenkina, kad jei yra išimtis, tai visi nori ja pasinaudoti. Jeigu jau iš tikrųjų norima ja pasinaudoti, turi būti labai aiškūs argumentai, kodėl to reikia. Bet manau, kad galbūt būtų tikslingiau, jei yra veikiančios valstybės įmonės, jos turi nešti realią naudą mokesčių mokėtojams ir bendrai valstybei, biudžetui.

Pritarčiau tai pozicijai, kad valstybės valdomos įmonės neturėtų būti atleidžiamos nuo dividendų arba tas turėtų būti visiškai išimtiniais atvejais. Šiuo atveju, mano manymu, tų išimčių yra per daug. Manau, kad turėtume įpareigoti įmones mokėti valstybei ir tada pati valstybė skirstytų.

- Kokia jūsų nuomonė apie didesnį valstybės valdomų įmonių akcijų kotiravimą biržoje?

- Labai paviršutiniškai manau, kad jeigu matysime įmones, kurios galėtų būti kotiruojamos akcijų biržoje, stengsimės, kad taip ir būtų. Kodėl? Todėl, kad vienas dalykas, tai veda prie valdymo efektyvinimo, skaidrinimo, nes akcijų įsigiję asmenys nori žinoti, kas vyksta, daug dalykų ir procesų turi būti vieša. Jeigu bus erdvės, kad dalis valstybės valdomų įmonių būtų kotiruojamos akcijų biržoje, aš būčiau už tai.

- Esate minėjęs, kad sieksite mažinti verslą kontroliuojančių įstaigų skaičių. Dalį darbų šioje srityje jau pradėjo daryti buvusi Vyriausybė. Kaip ketinate tęsti šią konsolidaciją?

- 2014 metais Vyriausybės strateginis komitetas nusprendė sumažinti verslą kontroliuojančių įstaigų skaičių šešiomis, bet šiuo metu jų vis dar yra 50. Iš šio skaičiaus atrodo, kad jų dar ganėtinai daug.

Turiu įtarimo, kad trūko šiek tiek politinės valios. Nenoriu girtis ir sakyti liaupsių, bet Ūkio ministerija savo pavaldumo įstaigas apjunginėjo, bet įmones kontroliuojančių įstaigų yra visose ministerijose. Nors Ūkio ministerija apžiūrėjo visą lauką ir pateikė savo rekomendacijas kitoms ministerijoms, bet ne visos jų, matyt, pažiūrėjo rimtai. Manau, kad prie to klausimo bus grįžta ir bus prašoma kitų ministerijų įsitraukimo.

- Lietuva neretai išgirsta priekaištų ir pastabų dėl palyginti silpnos mokslo ir inovacijų plėtros, pagal tyrimų pritaikymą praktikoje esame vieni paskutinių ES. Kaip įsivaizduotumėte savo bendradarbiavimą su Švietimo ministerija, kad šioje srityje būtų pasiektas progresas, kad sukurtos studijos ir atlikti tyrimai būtų praktiškai pritaikyti versle?

- Aišku, tai nėra lengva ir paprasta. Aiškaus atsakymo ir įsivaizdavimo šiai dienai neturiu. Tik noriu pasakyti, kad yra patvirtinta Sumanios specializacijos strategija, kuri 2016 metais pradėta įgyvendinti. Joje yra išskirtos 6 mokslinės, technologinės ir eksperimentinės plėtros sritys (energetika ir tvari aplinka, sveikatos technologijos ir biotechnologijos, agroinovacijos ir maisto technologijos, nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos, transportas, logistika ir informacinių ryšių technologijos, taip pat įtrauki ir kūrybinga visuomenė - BNS). Šios sritys liečia tiek Švietimo, tiek Ūkio ministerijas, jos turi nusimačiusios ES paramą prioritetinių krypčių projektams. Ūkio ministerijos biudžete tam yra numatyta per 300 mln. eurų, panašiai iš Švietimo ministerijoje.

Kai Ūkio ministerija skelbė kai kurių priemonių kvietimus buvo pastebėta, kad kai kurios priemonės neturi patrauklumo, o kitos verslui yra įdomios. Gali būti, kad iš tų 6 sričių mums kaip mažai valstybei orientuotis į 6 dalykus yra per daug, galbūt reikėtų orientuotis į 3, daugiausiai į 4 sritis.

Neatmetu, kad peržiūrėsime tuos prioritetus. Nesinori paberti pinigėlių visiems ir būti visiems gerais, o tada klausti, ko iš tiesų norėjome - ar biotechnologijų, „Sicor“ (Lietuvos biofarmacijos lyderė „Sicor Biotech“ - BNS) ar „Thermo Fisher“ (JAV kapitalo medicinos ir mokslui skirtos įrangos gamintoja „Thermo Fisher Scientific Baltics“ - BNS) kryptimi eiti, ar norime skatinti agroinovacijas ir padaryti modernų žemės ūkį. Man atrodo mums reikia aiškiau pasakyti, kad mes norime būti vienokia ar kitokia šalis ir bandyti tai pasiekti.

- O kokia yra jūsų vizija, į kokias kryptis siūlytumėte susikoncentruoti?

- Aš galvoju ir norėčiau, kad daugiau būtų pritraukiama investicijų ne tik į paslaugą, kaip pavyzdžiui, ateina „Barclays“ bankas, atkelia paslaugas, bet jis gali išeiti, nes čia nieko negamina. Norėtųsi, kad tas, kas būtų daroma, būtų susiję su gamyba, mums reikia gamybinės srities investicijų.

Bet jeigu išskirti iš 6 prioritetinių sričių, ar orientuočiausi į IT, šiuolaikines technologijas ir, matyt, į biotechnologijas, farmaciją. Man atrodo, kad čia galėtų būti mūsų niša. Taip pat trečia sritis yra lazerių kūrimas, fotonika. Pasaulyje esame žinomi kaip valstybė, turinti savo lazerių kūrėjus. Neturėtume jų pamiršti.