- Mindaugas Samkus, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies vadovams raginant atsisakyti vidaus sandorių praktikos, darbą pradėjęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius pasisako už vidaus sandorius, tačiau jie, anot jo, turėtų būti griežčiau reglamentuojami.
Kasdien į darbą iš Kauno traukiniu važinėjantis M.Sinkevičius interviu BNS teigė, kad valstybės valdomos įmonės šiuo metu per dažnai naudojasi išimtimi ir moka simbolinius dividendus, tad jis sieks įpareigoti visas įmones juos mokėti, kad į valstybės biudžetą gautos lėšos būtų skirstomos toms sritims, kurioms jų reikia.
Ūkio ministras taip pat ketina siekti kuruoti regionų politikos klausimus. Mokslo ir inovacijų srityje, pasak M.Sinkevičiaus, šalis turėtų koncentruotis į informacines technologijas (IT), biotechnologijas ir lazerių kūrimą.
- Ar jau pripratote prie naujų pareigų? Ar jau įsikūrėte Vilniuje?
- Pamažu pratinuosi, į Vilnių keltis kol kas neketinu. Šiandien ryte į Vilnių atvykau traukiniu iš Kauno.
- Kiek anksčiau buvo siūlymų naikinti Energetikos ministeriją ir jos kompetencijas perkelti į Ūkio ministeriją, tačiau pastaruoju metu šios kalbos aprimo ir, panašu, šių planų bus iš viso atsisakyta. Jei vis dėlto būtų nuspręsta energetikos klausimus perduoti Ūkio ministerijai, ar jaustumėtės pakankamai kompetentingas, ar daugiau galių suteiktumėte viceministrui?
- Jeigu Energetikos ministerija būtų prijungta, aš galvoju, kad energetikos ministras, kuris tuos klausimus dabar kuruoja, ir toliau juos kuruos. Jei būtų politinis sprendimas, tai neįvyktų greitai, manau, kad tam neužtektų net ir metų. Jeigu vis tiek galiausiai politikai pasakytų, kad mato tokį kelią, jog reikia Energetikos ministeriją prijungti prie Ūkio ministerijos, tai aš galvoju, kad energetikos klausimų spektrą turėtų ir toliau kuruoti darbą pradėjęs energetikos ministras (Žygimantas Vaičiūnas - BNS).
Pats labai paviršutiniškai tuos klausimus žinau, nepasakyčiau, kad labai jau išmanau ar labai veržiuosi perimti tuos klausimus ar matau tame poreikį.
- Kaip norėtumėte pakeisti Ūkio ministerijos struktūrą, kokius klausimus norėtumėte apsiimti spręsti?
- Kai kurie dalykai galėtų tapti Ūkio ministerijos kompetencijos reikalas. Turiu viltį, kad regioninė politika, kuri šiuo metu yra sudedamoji Vidaus reikalų ministerijos dalis, taps Ūkio ministerijos kompetencijos sritis. Yra pamąstymų ir dėl to žadu artimiausiu metu pasiūlyti Strateginiam komitetui palaikyti šią idėją. Dėl regioninės politikos tikrai stengsiuosi, kad tas klausimas taptų Ūkio ministerijos klausimu.
Mano siekis nėra kuo daugiau aprėpti, kad jausčiausi labiau garbinamas ar sutvirtinčiau tą ministeriją, kuri per ilgą laiką buvo šiek tiek apskabyta.
- Ne kartą esate minėjęs, kad vienas pagrindinių jūsų darbų yra pasirengimas laikotarpiui po 2020 metų, kai labai sumažės ES paramos dalis. „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas yra iškėlęs idėją sukurti specialų fondą, kurį sudarytų valstybės valdomų įmonių dividendai ir pajamos, gautos už parduotas jų akcijas. Ar pritartumėte tokiai idėjai?
- Labai aiškiai su D.Misiūno pasiūlymu nesu susipažinęs, bet tikiuosi, bus galimybių dar susipažinti.
Mes ilgą laiką esame pripratę prie ES paramos įvairioms formoms ir aš manau, kad turime išeiti iš tokios savijautos, kad vis gauname ir dar gausime. Turime ir jau turėjome pradėti galvoti, kaip gyvensime po 2020 metų. Reikia galvoti apie įvairius finansinius mechanizmus ir galimybes, gal kažkokį fondą sukurti valstybės valdomų įmonių dividendų ar valstybės biudžeto sąskaita, kuris galėtų veikti panašiai, kaip dabar yra su daugiabučių renovacija. Tas fondas neturėtų būti išdalinamas kaip subsidija. Manau, kad tas, kas bus sukurta - fondas ar kiti finansiniai instrumentai - jie turėtų būti veikiantys ne subsidijų forma, bet leidžiantys daryti pokyčius, ar tai būtų pastatų šiltinimas, ar gatvių apšvietimas, kad būtų duodami pinigai ir jie būtų grąžinami.
Jau turėjome neapibrėžtus pokalbius su finansų ministru (Viliumi Šapoka - BNS). Jis kalba apie Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), mane ragina veikti su „Invega“. Mes mąstysim apie instrumentus, kurie leistų ne vien tik gauti, bet eiti su ekonominiu atsipirkimu. Bėda ta, kad tos investicijos, kurioms bus siekiama pritraukti finansinių lėšų, jos turės būti ekonomiškai pagrįstos. Dabar darome, kad būtų socialinė nauda, kultūrinė, švietėjiška nauda, o ekonominė nauda yra sunkiai pasveriama.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos3
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...