- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija neketina atsižvelgti į savivaldybių prašymą laikinai suspenduoti jų skolinimąsi ribojančias taisykles ir kitąmet leisti joms pasiskolinti iki 15 proc. planuojamų metinių pajamų, teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Šį ir kitus siūlymus dėl 2022 metų biudžeto LSA antradienį dar kartą pateikė finansų ministrei Gintarei Skaistei.
„Susitikimas manęs nenuvylė, nes lūkesčiai buvo nuliniai, jie pilna apimtimi ir išsipildė. Teikėme tikrai nemažai pasiūlymų, kai kuriuos jų, tarkime, dėl didesnių skolinimosi galimybių, teikiame jau ne vienerius metus, šį kartą prašėme išlygos bent 2022 metams, tačiau nepanašu, kad jos sulauksime. Tiesa, prie šio klausimo dar grįšime dvišalės komisijos posėdyje, kur dalyvaus ir premjerė Ingrida Šimonytė“, – BNS sakė M. Sinkevičius.
Anot LSA, Europos Sąjungos (ES) valstybėms šiuo metu taikoma Stabilumo ir augimo pakto bendroji išimtis – fiskalinės drausmės taisyklės suspenduotos bent jau iki 2023 metų. Pasak M. Sinkevičiaus, išimtis taikoma visam valdžios sektoriui, neišskiriant savivaldos, tačiau Lietuvoje ji nuo 2020 metų taikoma tik valstybės biudžetui.
LSA siūlė Biudžeto įstatymo projekte nustatyti 15 proc. savivaldybės metinio grynojo skolinimosi limitą, išsamiai apibrėžiant, kokiems tikslams leidžiama skolintis.
Pasak M. Sinkevičiaus, susitikime taip pat kalbėta apie tikslines dotacijas – jos skiriamos iš valstybės biudžeto ir nepanaudotas lėšas savivaldybės privalo grąžinti.
„Tarkime, yra tikslinė dotacija švietimo sričiai mokinio krepšelio pavidalu, tai kodėl tos savivaldybės, kurios imasi reformuoti savo švietimo įstaigų tinklą, atsisako kaimiškų mokyklų, jas prijungia prie miesto mokyklų, tai efektyvina savo veiklą ir sutapo dalį tos dotacijos lėšų, bent dalies jų negali pasilikti ir toliau naudoti tai pačiai konkrečiai sričiai“, – tvirtino M. Sinkevičius.
Jo teigimu, LSA taip pat siūlė savivaldybėms skirti papildomų lėšų būsto šildymo ir pandemijos suvaldymo išlaidų kompensacijoms, taip pat kompensuoti negautas žemės mokesčio pajamas dėl padidintų neapmokestinamų vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų.
LSA taip pat prašo numatyti šimtaprocentinį valstybės perduotų savivaldybėms funkcijų finansavimą, nes dėl ministerijų taikomų metodikų iki šiol savivaldybės iš dalies finansuodavo valstybines funkcijas savo lėšomis. Anot LSA, ypač trūksta lėšų žemės ūkio funkcijai finansuoti – 2022 metams pritrūks apie 8,6 mln. eurų.
Finansų ministerijos teigimu, savivaldybių pajamos kitais metais turėtų augti 13,7 proc. (514,5 mln. eurų) iki 4,268 mlrd. eurų, o išlaidos didės 13,5 proc. (512,8 mln. eurų) iki 4,312 mlrd. eurų. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos finansuoti kitąmet turėtų augti 15,8 proc. (355,4 mln. eurų) iki 2,611 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacijos – 10,6 proc. (159,1 mln. eurų) iki 1,657 mlrd. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...