- Lukas Blekaitis, Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad valdantieji blokuos 13-osios pensijos siūlymą.
„Pensininkai visą gyvenimą sunkiai dirbo ir nusipelno orios senatvės, kuri nepriklauso nuo politikų nuotaikų ir rinkiminių ciklų. Jei žmogus dirbo, mokėjo mokesčius, jam priklauso ori pensija. Ir ne tokia pensija, kurią Valius Ąžuolas (buvęs BFK pirmininkas – ELTA) vieną rytą sugalvojo, kad reikia mokėti papildomai ir sumoka žmogui papildomai.
Aš manau, kad turi būti 12 pensijų, kurios turi augti, ir ateinančiais metais augs 9 proc., kiek numato įstatymai, ir tikiuosi, kad augs ir toliau. Ir nereikės čia jokių 13 ar 15 pensijų, o užteks 12 pensijų, kurios nepriklausys nuo politikų geros nuotaikos“, – LRT radijui teigė M. Majauskas.
Pensininkai visą gyvenimą sunkiai dirbo ir nusipelno orios senatvės, kuri nepriklauso nuo politikų nuotaikų ir rinkiminių ciklų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iš esmės pritaria buvusių Seimo narių Vandos Kravčionok ir Zbignevo Jedinskio siūlymui mokėti 200 eurų dydžio 13-ąją pensiją, tačiau siūlo projektą tobulinti.
SADM parengtoje išvadoje siūloma reguliavimą nustatyti ne Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatyme, o naujame įstatyme, nes skiriasi tikslai.
„Vienkartinė išmoka buvo skirta sušvelninti neigiamas COVID–19 pasekmes, o kasmetinė 13-oji pensija – mažinti socialinę atskirtį. Taip pat galėtų būti pažeisti teisėti lūkesčiai į vienkartinę išmoką tų asmenų, kurie pensiją ar šalpos išmoką pradėjo gauti 2020 metų rugsėjo ar vėlesnį mėnesį“, – teigia ministerija.
SADM taip pat siūlo nustatyti diferencijavimo pagal gaunamų pajamų dydį mechanizmą ir numatyti, kada ji nebūtų skiriama – apie 90 tūkst. asmenų, pasak ministerijos, kartu su socialinio draudimo pensijomis iš valstybės biudžeto gauna papildomas pensinio pobūdžio išmokas – valstybines pensijas, rentas, be to, asmenys gali dirbti ir turėti su darbu susijusių pajamų.
ELTA primena, kad ankstesnis Seimas po pateikimo pritarė siūlymui dėl 13-osios pensijos.
Tuometiniai valdantieji teigė, kad 13-oji pensija padėtų skatinti vartojimą, tačiau siūlymą kritikavo ekonomistai ir tuometinė opozicija.
Skeptiškai vertina pelno mokesčio lengvatas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas skeptiškai vertina Prezidentūros siūlymus svarstyti papildomas pelno mokesčio lengvatas, kadangi, anot jo, jos labiausiai orientuotos į stambias, didžiausio kapitalo įmones.
„Pelno mokestis neaktualus mažoms įmonėms, nes joms galioja sumažintas tarifas. Neaktualus jaunoms įmonėms, nes pirmi keleri metai paprastai būna nepelningi. Neaktualus ir naujos ekonomikos įmonėms, nes jų verslo modelis paremtas ne pelningumu, o augimu. Pelno mokesčio lengvatos yra aktualios stambiam verslui, vykdančiam veiklą brandžiuose, dažniausiai ribotos konkurencijos sektoriuose“, – LRT radijui teigė jis.
M. Majauskas pažymėjo, kad vienas iš sektorių, kuriam pagal kriterijus galėtų būti taikomos naujos mokesčių lengvatos, yra bankai.
„Bankai yra pats geriausias pavyzdys. Jei analizuotume didžiausius pelno mokesčio mokėtojus bankų įmokos šiuo metu sudaro 40 proc. Ką tik padidinome bankams mokesčius, ir dabar teiktume pasiūlymą sumažinti stambiam kapitalui, didžiausiems Skandinaviškiems bankas (mokesčius – ELTA). Manau, liktume nesuprasti visuomenės“, – tikino jis.
Vertindamas konkurencinę verslo aplinką šalies regionuose, M. Majauskas teigė, kad čia būtų tikslinga didinti dividendus ir mažinti pelno mokestį.
„Puikiai suprantu regioninį kontekstą, konkurencinę aplinką, kai iš esmės reikėtų pelno mokestį mažinti, o dividendus didinti, taip skatinant įmones investuoti uždirbtus pinigus ir mokėti mokesčius tik tada, kai išsimoka akcininkams. Taip veiktų idealiu atveju“, – teigė M. Majauskas.
„Bet Lietuvoje didieji bankai dividendų mokesčio nemoka dėl dvigubo apmokestinimo sutarčių su Švedija. Todėl būčiau itin atsargus su bet kokiomis pelno mokesčio lengvatomis“, – pridūrė jis.
BFK pirmininkas taip pat pridūrė, kad mokestinės lengvatos gali turėti neigiama fiskalinę įtaką valstybės biudžetui trumpuoju laikotarpiu.
„Tokia lengvata trumpuoju laikotarpiu turėtų neigiamą fiskalinę įtaką valstybės biudžetui (...). Sunku būtų ramiai diskutuoti apie tokius biudžeto praradimus, kai ateinančių metų biudžete nėra numatyto finansavimo net esminiams valstybės įsipareigojimams. Tokiame kontekste kalbėti apie pelno mokesčio lengvatas stambiam kapitalui man atrodo būtų netinkama“, – pabrėžė M. Majauskas.
Tuo tarpu prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sakė, kad Prezidentūroje pirmadienį vykusios diskusijos apie mokesčių sistemą metu prezidentas iškėlė mokestinės lengvatos sparčiai atlyginimus keliančioms įmonėms idėją, kadangi įžvelgia investavimo į darbuotojus svarbą.
„Prezidentas aptarė idėją, kad galėtų būti tam tikros pelno mokesčio lengvatos toms įmonėms, kurios didina atlyginimus labiau negu likusios įmonės (...). Šiuo metu turime pelno mokesčio lengvatą įmonėms, kurios investuoja į įrengimus. Tačiau, prezidento nuomone, lygiai taip pat svarbu investuoti į darbuotojus“, – sakė prezidento vyriausiasis patarėjas.
Pelno mokesčio lengvatos įmonėms, sparčiau keliančioms darbuotojų atlyginimus, taip pat padėtų surinkti daugiau pinigų ir į valstybės biudžetą, teigė S. Krėpšta.
„Tokia pelno mokesčio lengvata, mūsų galva, turėtų tikrai dideles paskatas didinti atlyginimus ir mažinti minėtąjį struktūrinį atotrūkį. Tai taip pat būtų naudinga valstybei, nes būtų surenkamas papildomas gyventojų pajamų mokestis. Tad būtų abipusė nauda“, – tikino jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui1
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...