M. Majauskas apie teisėjų papildomas pajamas: tikiuosi, kad bus imtasi priemonių

  • Teksto dydis:

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl papildomų pajamų, kurias gauna mokymus organizuojantys teisėjai. Politikas, gavęs institucijos atsakymą, antradienį BFK surengtoje diskusijoje dėl teisėjų gaunamo papildomo atlygio teigia, kad 47 teisėjai 2019 m. užsiėmė autorine veikla ir mokymais, o iš šios veiklos gautos pajamos, pabrėžia M. Majauskas, sudarė 127 tūkst. eurų. Politiko teigimu, vienas teisėjas už vestus mokymus deklaravo 17 tūkst. eurų.

Tuo metu individualia veikla, įskaitant ir papildoma teisine veikla, užsiėmė 11 teisėjų ir per metus gavo 63 tūkst. eurų. Vienas iš jų, užsiimdamas papildoma teisine veikla, per metus gavo daugiau kaip 33 tūkst. eurų.

„Tokią informaciją mes turime iš VMI ir labai norisi tikėti, kad teismų savivalda supranta teisėjų objektyvumo svarbą ir imsis priemonių užtikrinti, kad būtų išvengta ne tik interesų konfliktų, bet ir interesų konflikto regimybės“, – BFK diskusijoje sakė M. Majauskas.

Politikas apibendrino ir daugiau duomenų, kuriuos po prašymo pateikė VMI. Jis pažymėjo, kad Lietuvoje yra apie 700 teisėjų, kurie gauna valstybės mokamą atlyginimą. Šios su darbo santykiais susijusios pajamos 2019 m. buvo 31,5 mln. eurų.

Tuo metu papildomos teisėjų deklaruotos pajamos per metus paprastai sudaro dar 1 mln. eurų. Politikas, pristatydamas VMI informaciją, teigia, kad didelę šių pajamų dalį 2019 m. sudarė nekilnojamojo turto nuomos pajamos – 79 teisėjai gavo 226 tūkst. eurų.

Dividendus, gyvybės draudimo išmokas, palūkanas gavo daugiau kaip 100 teisėjų, ir bendra suma yra 363 tūkst. eurų.

Apibendrindamas VMI informaciją, M. Majauskas teigia, kad teisėjų praktika teikti įvairias mokymų paslaugas kelia abejonių.

„Teisėjai atlieka ypatingą vaidmenį visuomenėje. Todėl labai svarbu užtikrinti jų nešališkumą ir sprendimų objektyvumą. Deja, teisėjų praktika teikti įvairias mokymų paslaugas kelia abejonių, ar tinkamai valdomi interesų konfliktai. Teisėjams nėra uždrausta dėstyti ar mokyti, atvirkščiai, dalintis patirtimi, teismų praktika yra svarbus užsiėmimas. Tačiau tai negali virsti komercine veikla, kai privatus asmuo privačioje bendrovėje gali užsisakyti tam tikro teisėjo mokymus. Mano supratimu, tokia praktika yra netinkama“, – teigia politikas.

Teisėjų nuomonės dėl vedamų mokymų išsiskyrė

KT pirmininkas Dainius Žalimas BFK surengtoje nuotolinėje diskusijoje iš esmės pratęsė konservatoriaus skeptišką poziciją dėl teisėjų papildomos veiklos.

„KT reglamente šie klausimai yra vienareikšmiškai išspręsti. Jie išspręsti dviem etapais. 2018 m. išaiškėjus, kad vienas iš teisėjų užsiėmė individualia veikla pagal verslo liudijimą, į reglamentą teko labai aiškiai įrašyti tokį draudimą. Būtent individualios veiklos, pagal verslo liudijimą. 2020 m. iškilus faktams, kad vienas iš teisėjų per 3 metus dėl mokymų privačiose įstaigose sudarė kone 30 autorinių sutarčių – pažymiu, kad tai yra viso teismo požiūris – mes įžvelgėme akivaizdžių veiklos versliškumo požymių. Tad reglamentas dar buvo papildytas draudimu teikti paslaugas visokioms verslo komercijos įstaigoms, įskaitant tas įstaigas, kurios užsiima mokymų organizavimu“, – sakė D. Žalimas. 

Pasak jo, Konstitucijoje yra labai aiškiai pasakyta, kad draudimas dirbti verslo ir komercijos įmonėse reiškia ir draudimą savarankiškai užsiimti verslo veikla.

„Tad asmenys, savarankiškai užsiimantys tokia verslo veikla pagal verslo liudijimus arba pažymas... Automatiškai tokia veikla yra nesuderinama su teisėjo statusu“, – teigė KT pirmininkas.

„Nors teisėjams ir leidžiama pedagoginė veikla, kuri apibrėžiama kaip dėstymas, ugdymas, mokymas, mokymo arba auklėjimo įstaigose, įskaitant aukštąsias mokyklas, visiškai akivaizdu, kad vykdant tokią pedagoginę veiklą – skaitant paskaitas – negali būti peržengtas konstitucinis draudimas dirbti verslo komercijos ar kitose privačiose įstaigose“, – pridūrė D. Žalimas.

Laikinoji Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vadovė Sigita Rudėnaitė savo ruožtu atsargiai įvertino M. Majausko pateiktus skaičius apie teisėjų papildomą atlygį. Pasak jos, į politiko paskelbtą sumą, kurią bendrai teisėjai gauna rengdami mokymus, įtraukiami ir mokymai skirti prokurorams, advokatams, STT, FNTT, antstoliams ir kitoms teisininkų bendrijoms.

Be to, S. Rudėnaitė, tarsi oponuodama D. Žalimo pozicijai, pažymėjo mananti, kad šiuo metu oficialios ir vienareikšmiškos konstitucinės doktrinos, jog teisėjai negali gauti autorinio atlyginimo ir negali skaityti paskaitų – nėra.

„Teisėjų dalyvavimo kvalifikacijos kėlimo arba ugdymo renginiuose praktika yra labai sena, jai gal 20 metų. Tik pernai KT pakeitus reglamentą, tai tapo aktualizuota, ar tai atitinka Konstituciją, ar ne. Iš tikrųjų iki to laiko ir KT teisėjai tuo vertėsi, dalyvavo tokioje veikloje, dalyvavo ir kiti. Šiandien oficialios konstitucinės doktrinos, kuri būtų vienareikšmiška, kad teisėjai negali gauti autorinio atlyginimo ir negali skaityti paskaitų, kurias organizuoja privatus subjektas, nėra. KT reglamentas yra taikomas KT, dėl to mes jį gerbiame, tačiau jis nėra taikomas kitiems teismams. KT reglamentas nėra oficialioji konstitucinė doktrina“, – akcentavo S. Rudėnaitė. Jos teigimu, dėl šio klausimo teisėjų bendruomenė padarys daugiau išvadų po to, kai bus sulaukta tyrimo rezultatų. Ji veikiausiai galvoje turėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus teisėją Andžejų Maciejevskį, žiniasklaidos akiratyje atsidūrusį dėl vedamų mokymų už pinigus. Teisėjų etikos ir drausmės komisija dėl jo yra pradėjusi tyrimą.

„Kai mes sulauksime tyrimo rezultato, darysime išvadas ir žiūrėsime, kas yra iš tikrųjų grėsmė. Sversime, ar tai, kad teisėjai skaito paskaitas kitų profesijų atstovams, plačiajai visuomenei yra vertybė, ar visgi nėra vertybė, ir kokie pavojai pasvėrus galėtų mums nulemti tai, kad net teisėjai to daryti neturi“, – sakė S. Rudėnaitė.

Savo ruožtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius kritiškai įvertino pačią diskusiją dėl teisėjų vedamų mokymų. Jis BFK posėdyje pasiūlė apskritai atsakingiems asmenims šia tema nepasisakyti, o teisėjams sustabdyti vedamus mokymus, kol bus priimti atitinkami išaiškinimai, ir, ironizuodamas pažymėjo G. Kryževičius, politikų sprendimai. 

„Siūlau skelbti moratoriumą, kuris reikštų baigti bet kokias diskusijas viešojoje erdvėje, dalyvaujant oficialiems asmenims ir tų oficialių asmenų poziciją palakantiems mokslininkams. Antra, Teisėjų tarybos lygmeniu primigtinai siūlau visai teisėjų bendruomenei sustabdyti bet kokią tokio pobūdžio veiklą iki arba bus išplėtota konstitucinė doktrina, arba ponas Majauskas, kiti garbūs komiteto pirmininkai, priims sprendimus – neabejotinai įgyvendinantys šventąją teisę įstatymų leidyboje reikšti savo pozicijas ir įstatymo iniciatyvos teisę – priims pakeitimus teismų įstatymo, kuriame bus uždrausta viskas“, – teigė jis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Teis.

Teis. portretas
Teisingumo Lietuvoje nėra, laimi bylas kas pinigų turi, įstatymai išleisti ,kurie pažeidžia LR konstituciją, tačiau teismai jais vadovaujasi priimdami sprendimus.LR C kodekso 4.84 straipsnis pažeidžia LR Kosntitucijos ne vieną straipsnį,nes jis palankus ir buvo šis įstatymas priimtas žmonių grupei kuri prievartaujama Lietuvos ,būtų savininkus.Kur konstitucijoje aiškiai pasakyta, kad privati nuosavybė,ar bendra nuosavybė yra neliečiam ir jos užvaldyti ,valdyti per prievartą niekas negali.Tačiau pas mus grupuotė žmonių ,tokiu būdu reikalauja mėnesinio mokesčio savo išlaikymui, atsieit ,jie kažką administruoja,be sutarčių ir sutikimu su savininkais.Akivaizdus ,plataus masto ,grupės žmonių,suplanuotas nusikaltimas.

ko

ko portretas
noret is socberg mafijos juk ant sio /teisingumo/ kortos ir laikosi /kolkas/ visa si libersutve kuria finansuoja tie kuriu sazine is kitos dimensijos ?...
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių