- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistas Marius Dubnikovas tikina, kad šią savaitę šešių mėnesių tarpbankinės rinkos palūkanų norma EURIBOR pirmą kartą nuo 2015 metų perkopė nulio procentų ribą, nes Europos Centrinis Bankas (ECB) dėl aukštos infliacijos užduoda toną, kad palūkanos turi būti aukštesnės. Pasak jo, komerciniai bankai tai suprasdami pradeda vienas kitam skolinti pinigus gerokai brangiau negu anksčiau.
„Ta palūkanų norma nusistato tuo metu, kai bankai prognozuoja, kiek pinigai kainuos ateityje. Pavyzdžiui, jeigu ECB didina palūkanas, jie tiesiog prognozuoja ir keičia palūkanų dydį. Kadangi, galima pajuokauti, kad septynerius metus nelabai kam reikėjo pinigų, bet reikėjo juos kažkur investuoti, tai ta palūkanų norma ir buvo neigiama“, – trečiadienį portalui „Delfi“ teigė M. Dubnikovas.
Ekonomistas tvirtina, kad liepos mėnesį ECB pradės kariauti su infliacija ir palūkanos turės būti didinamos. Anot jo, komerciniai bankai, žinodami arba prognozuodami palūkanų didinimą, ruošiasi tam ir pradeda dėlioti aukštesnes natas palūkanose, o EURIBOR teigiama procentų riba nėra istoriškai išskirtinė.
„Ilguoju periodu istoriškai jis yra siekęs ir 5 proc., ilgalaikė mediana, imant visą euro istoriją, yra apie 3 proc., o šiems metams daugiausiai prognozių iš pasaulinių analitikų yra tarp 0,5 ir 1 proc. šių metų pabaigoje“, – tvirtino M. Dubnikovas.
Ilgainiui, per kelerius metus, šimtas tūkstančių eurų paskolos gali per metus pabrangti nuo 2 iki 3 tūkst. eurų.
Remdamasis prognozėmis, jis aiškino, kad jeigu žmogus skolinsis 100 tūkst. eurų, o palūkanos sieks 0,5 proc., tuomet paskola per metus žmogui pabrangs 500 eurų, arba maždaug 41 eurą, o pasiekus 1 proc. – siektų daugiau negu 80 eurų.
„Normalioje situacijoje tarp 2 ir 3 proc. EURIBOR yra normalu. Čia galima pasakyti, kad ilgainiui, per kelerius metus, šimtas tūkstančių eurų paskolos gali per metus pabrangti nuo 2 iki 3 tūkst. eurų“, – aiškino ekonomistas.
Pirmadienį šešių mėnesių EURIBOR pasiekė 0,009, kai penktadienį dar buvo žemiau nulio ir sudarė -0,008.
Antradienį premjerė Ingrida Šimonytė sakė dėl to nenustebusi, kadangi skolinimosi kainos anksčiau ar vėliau turėjo iškopti iš neigiamų žemumų.
Ministrė pirmininkė pažymėjo, kad centriniams bankams palaipsniui mažinant skatinamosios pinigų politikos apimtis, EURIBOR palūkanų brangimas yra normali tokių sprendimų pasekmė.
EURIBOR yra orientacinis palūkanų dydis, taikomas Europos ekonominėje ir pinigų sąjungoje. Jį kiekvieną dieną skelbia Europos bankų federacija. Tai yra vidutinis palūkanų dydis, nurodantis, už kiek vieni bankai lėšas skolina kitiems bankams.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui4
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...