- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais padėtų efektyviausiai išnaudoti visą „LitPol Link" jungties galią. Tokį protokolinį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė, įvertinusi atliktos studijos rezultatus.
Studija turėjo atsakyti į klausimą, kaip efektyviausiai išnaudoti visą „LitPol Link" elektros jungties su Lenkija galią, kuri jau dabar siekia 1000 megavatų (MW). Kadangi Lietuva ir Lenkija priklauso skirtingoms sinchroninėms zonoms, jungties pajėgumą riboja šalia Alytaus įrengtas nuolatinės srovės keitiklis, kurio galia - 500 MW.
Baltijos šalims pradėjus veikti sinchroniškai su kontinentine Europa (taigi ir su Lenkija), minėto apribojimo nebeliks. Galima naudoti „LitPol Link" galia be papildomų investicijų padvigubėtų - iki 1000 MW. Planuojama, kad tai atsitiks 2025 metais.
„Prieš priimdami sprendimus dėl investicijų į energetikos projektus, turime įvertinti būsimą naudą. Dėl to buvo atlikta studiją, kurioje įvertinti galimi būdai išnaudoti visą „LitPol Link" pajėgumą ir investicijų atsipirkimas", - kalbėjo energetikos ministras Rokas Masiulis.
Iki sinchronizacijos būtų galima statyti dar vieną nuolatinės srovės keitiklį, kuris kiek anksčiau padidintų išnaudojamą „LitPol Link" galią iki 1000 MW. Tačiau Lietuvos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid" kartu su Lenkijos operatoriumi PSE bei mokslininkais atlikta studija nustatė, kad tokia investicija atsipirktų tik 2045 metais. Kadangi sinchronizacijos projektą tikimasi baigti 2025-aisiais, investicija į antrąjį keitiklį liktų neatsipirkusi.
Antrasis keitiklis po sinchronizacijos taptų nebereikalingas. Dabar veikianti 500 MW nuolatinės srovės keitiklių stotis būtų perjungta į liniją Alytus-Gardinas asinchroniniam darbui su Baltarusija, kad Karaliaučiui būtų užtikrinamos sisteminės paslaugos iš kontinentinės Rusijos.
Atsižvelgdama į studijos išvadas, šios dienos protokoliniu sprendimu Vyriausybė pritarė Energetikos ministerijos siūlymui nestatyti antrojo keitiklio. Prie šio klausimo siūloma sugrįžti tik tokiu atveju, jeigu radikaliai pasikeistų dabartinis sinchronizacijos scenarijus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės4
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės25
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...