- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ praneša, kad praėjusią savaitę didmeninės elektros rinkos kainos Lietuvoje sumažėjo 8 proc. Lietuvoje elektros kainų mažėjimui didžiausią įtaką darė padidėjęs importo srautas iš Švedijos ir 76 proc. išaugusi vėjo elektrinių gamyba.
Gegužės 3 – 9 dienomis vidutinė elektros energijos savaitės kaina Lietuvoje sumažėjo 8 proc., iki 53,2 euro už megavatvalandę (MWh).
„Praėjusią savaitę pasibaigus planiniam Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontui ir pakilus vėjo generacijai, stebėjome, kaip trečdaliu išaugęs importo srautas iš Skandinavijos lėmė kainų mažėjimą visame Baltijos regione. Nemažą įtaką kritimui darė ir Lietuvoje stipriai išaugusi vėjo generacija, kuri padengė beveik pusę visos šalies elektros energijos poreikio. (...) Sumažėjusį eksporto srautą iš Lietuvos į Lenkiją lėmė praėjusios savaitės pradžioje pradėti Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ priežiūros darbai, kurie tęsis iki gegužės pabaigos“, – teigia „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo iki 228 gigavatvalandžių (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje mažėjo 4 proc., o vietos elektrinės užtikrino 37 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 84 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 23 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 44 proc., hidroelektrinės – 20 proc., saulės elektrinės – 5 proc., kitos elektrinės – 8 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 4 proc., gamyba vėjo jėgainėse didėjo 76 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys mažėjo 49 proc., o kitų elektrinių gamyba sumažėjo 3 proc.
Pagal importo–eksporto santykį, 66 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas sumažėjo 7 proc. 10 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 39 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 51 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija elektros energijos importuota nebuvo.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 81 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 0 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją – 1 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 99 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 0 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 14 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 56 proc., o Švedijos kryptimi – 5 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą3
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą9
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...