- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasarą aukštumas pasiekusi elektros energijos kaina toliau šuoliuoja į viršų. Tokias tendencijas nulėmė kelios priežastys, panagrinėkime svarbiausias iš jų.
Pirma, pasaulyje gamtinės dujos nuo metų pradžios pabrango beveik trigubai ir pasiekė rekordines, dešimtmetį nematytas aukštumas. Toks didelis gamtinių dujų kainų kilimas neaplenkė ir Europos, taip pat ir suskystintų gamtinių dujų rinkos. Gamtinės dujų kainos turi didelę įtaką šiluminių elektrinių, kūrenamų dujomis, savikainai. Pavyzdžiui, rugpjūtį šiluminių elektrinių gamyba Lietuvoje sudarė didžiausią vietinės generacijos dalį (apie 40 proc.), kai vėjo elektrinėse buvo pagaminta tik kiek mažiau nei trečdalis vietinės elektros energijos. Rugsėjo 14-ąją Europos ateities sandorių rinkoje dujų kaina pasiekė dar vieną istorinę aukštumą, kai ji viršijo 800 JAV dolerių už 1 000 kub. m.
Antra, šiemet prasidėjęs naujas prekybos sistemos apyvartinių taršos leidimais etapas ir griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai lemia spartų taršos leidimų brangimą. Rugpjūtį kaina už CO2 toną pasiekė 60 eurų – tai dvigubai daugiau nei metų pradžioje ir užfiksavo visų laikų apyvartinių taršos leidimų kainų rekordą. Aukštos taršos leidimų kainos yra ambicingų Europos Sąjungos keliamų tikslų rodiklis. Žaliasis kursas skatina pereiti prie švaresnių technologijų, nors pripažįstama, kad perėjimas gali kainuoti brangiai – ir ne tik energetikoje.
Pastangos pereiti prie gamybos tik iš atsinaujinančių išteklių – viena iš priežasčių, kodėl visoje Europoje antradienį, rugsėjo 14-ąją fiksuojami elektros kainų rekordai. Neturint pakankamai gamybos pajėgumų, elektros poreikį turi kompensuoti alternatyvūs šaltiniai. Pavyzdžiui, elektros kaina Jungtinėje Karalystėje pirmadienį viršijo 400 svarų (470 eurų) už MWh. Pastaraisiais metais britai vieną po kitos uždaro anglimi kūrenamas elektrines. Elektros energijos trūkumą pakeičia šiluminės elektrinės, kuriuos degina šiuo metu itin brangias dujas. Atominių jėgainių sustabdymas ir sezoniškai sumažėjusi vėjo generacija dar labiau apsunkina britų padėtį.
Beje, vasarą žemyne aprimę vėjai pastebimai paveikė elektros kainas ne vienoje Europos valstybėje, ypač tose zonose, kur vėjo jėgainės pagamina reikšmingą dalį visos generuojamos elektros energijos, pavyzdžiui, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose. Nors Baltijos regione elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių sudaro vis dar nedidelę dalį paklausos, tačiau vėjo generacija įgyja vis didesnę svarbą ir rinkoms tenka prisitaikyti prie gamtos įtakos bei sezoniškumų. Rugsėjo 14 dieną Lietuvoje didmeninė elektros kaina siekė 142,55 Eur / MWh, Latvijoje ir Estijoje – 141,60 Eur / MWh. Vokietijoje ir Danijoje atitinkamai kainavo 142,24 Eur / MWh.
Tad vėjo generacijai nepalankios oro sąlygos, gamtinių dujų ir taršos leidimų kainų rekordai šiuo metu neišvengiamai veikia galutinius gamybos kaštus ir daro tiesioginę įtaką didmeninei elektros rinkos kainai biržoje, kuri šią savaitę šturmuoja rekordus visoje Europoje. Optimizmo neprideda tai, kad šiuo metu dujų rezervas Europos požeminėse saugyklose yra kur kas mažesnis nei įprasta šiuo laikotarpiu, o gamtinių dujų, kurių kaina per mėnesį jau pakilo 35 procentais, paklausa tik augs šąlant orams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti3
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...