- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sausio 4–10 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Lietuvos rinkoje augo 36 proc. ir siekė 53,7 už megavatvalandę (MWh) ir buvo aukštesnė nei bet kurią savaitę pernai, praneša elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“.
Tokia pati vidutinė savaitės kaina buvo ir Švedijos pietinėje dalyje. Latvijoje ir Estijoje kainos augo 35 proc. ir siekė 53,5 euro už MWh.
„Pasibaigus šventiniam laikotarpiui praėjusi savaitė pagaliau turėjo visas penkias darbo dienas, tai atsiliepė ir suvartojimui, kuris Lietuvoje išaugo, lyginant su praėjusia savaite, net 7 proc. Prie išaugusio suvartojimo prisidėjo ne tik grįžimas į darbus, bet ir mažėjanti temperatūra. Šaltis ypač sukaustė Vakarų ir Šiaurės Europą, o Ispanijoje pirmą kartą per 30 metų net iškrito sniegas.
Visa tai atsiliepė elektros sektoriui padidėjusia paklausa, ypatingai tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Skandinavijos šalys, kur gausu vartotojų, šildymui naudojančių elektros energiją. Nepaisant didelio vartojimo, praėjusią savaitė vėjo elektrinės gamino ženkliai mažiau: Lietuvoje vėjo gamyba mažėjo beveik perpus, panaši situacija buvo ir visame Baltijos jūros regione bei bendrai Europoje. Visų šių aplinkybių rezultatas – kainos Europoje pasiekė praėjusių dviejų metų aukštumas“, – komentuoja „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 7 proc. ir siekė 246 gigavatvalandes (GWh). Elektros gamyba Lietuvoje augo 3 proc., o vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 79 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 35 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 20 proc., hidroelektrinės – 24 proc., kitos elektrinės – 22 proc. elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę augo 12 proc., gamyba vėjo jėgainėse mažėjo 44 proc., šiluminėse elektrinėse gamybos apimtis augo 80 proc., kitų elektrinių gamyba išliko stabili.
Pagal importo / eksporto santykį, 69 proc. mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas išaugo 11 proc.. 25 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 17 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 57 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 1 proc. per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 39 proc. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 68 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros, į Latviją 0 proc., o eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 32 proc.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 25 proc. pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 2 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 8 proc., o Švedijos kryptimi – 32 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...