- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiantis šaltiems orams bei nemažėjant elektros vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 13 proc. iki 118 eurų už megavatvalandę (MWh).
Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina praėjusią savaitę buvo 116 eurų, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vėjo jėgainių gamyba muša rekordus, o ilgėjant šviesiam paros metui saulės jėgainės pagamina vis daugiau energijos, nesitraukiantys šalčiai lemia išliekantį stabilų elektros suvartojimą.
„Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai. Jei vasario mėnesį net kelis kartus vėjo jėgainės gamino daugiau nei 600 megavatų, jau kovo 4 dieną pirmą kartą fiksavome didesnę nei 700 megavatų vėjo jėgainių gamybą“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai.
„Ilgėjant paros metui ir gerėjant oro sąlygoms saulės elektrinės gamina vis daugiau energijos, per savaitę jų gamyba išaugo nuo 3 iki 4 gigavatvalandžių. Nesitraukiantys šalčiai Lietuvoje lemia ir nemažėjantį elektros suvartojimą, kol kas jis išlieka stabilus – apie 230 gigavatvalandžių“, – pridūrė jis.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros – 5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę šiluminių jėgainių ir hidroelektrinių gamyba nesikeitė ir išliko atitinkamai 14 ir 21 GWh. Vėjo jėgainių gamyba išaugo 7 proc. iki 42 GWh, saulės jėgainių – 36 proc. iki 4 GWh.
Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 50 proc., hidroelektrinės – 26 proc., saulės elektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 2 procentus.
66 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 1 proc. iki 208 GWh. 35 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 65 proc. – per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo trečdaliu proc. iki 49 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministrė: savivalda gydymo įstaigas galės atleisti nuo NT mokesčio
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai siūlant palikti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą privačioms medicinos įstaigoms, finansų viceministrė sako, kad sprendimą, atleisti nuo mokesčio ar jį sumažinti, turi priimti savivalda. ...
-
Konkurencijos taryba: siūloma perteklinės energijos apskaita gali būti diskriminuojanti
Seime svarstomas Energetikos ministerijos siūlymas įmonėms ir gyventojams taikyti skirtingą atsiskaitymą už jų pagamintą ir į tinklą patiektą perteklinę energiją gali diskriminuoti dalį gaminančių vartotojų, sako Konkurencijos taryba. ...
-
Prezidentas pasirašė kailinių žvėrelių ūkių draudimo įstatymą7
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių draudimo. ...
-
Jau prasidėjo kalėdinės prekybos maratonas: ar žmonės neperdegs iki tikrųjų švenčių?
Daugeliui juokaujant, kad šių metų rugsėjį galima vadinti ketvirtuoju vasaros mėnesiu, dalis Lietuvos prekybininkų jau primena, kad artėja Kalėdos. Plačiau – LNK reportaže. ...
-
G. Skaistė: nauji pasiūlymai dėl NT mokesčio nekeičia jo esmės4
Valdžiai diskutuojant dėl nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pertvarkos, finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad įvairūs siūlymai dėl šio mokesčio nekeičia Finansų ministerijos siūlytos esmės. ...
-
Savivaldybių asociacijos vadovė: apleistą NT būtų galima apmokestinti iki 9 proc. tarifu5
Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo nustatyti triskart didesnį nei dabar nekilnojamojo turto (NT) mokestį apleistiems, neprižiūrimiems statiniams. Tai, anot jos, sumažintų kliūtis vystyti teritorijas. ...
-
Prognozės: Lietuvos ekonomika šiemet smuks, kitąmet – paaugs4
Lėtai atsigaunant realiajam darbo užmokesčiui ir esant silpnai išorės paklausai, šiais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų sumažėti 0,5 proc., o 2024 metais ekonomikos augimas sieks 1,5 proc., prognozuoja Europos rekon...
-
R. Bilkštytė abejoja, ar norėdami mokėti mažiau NT mokesčio vėjininkai mažins vertę
Vėjo jėgainių vystytojai, siekdami ateityje sumokėti kuo mažiau nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, negalės dirbtinai susimažinti mokestinės vertės, tikina finansų viceministrė. ...
-
D. Kreivys: sinchroniniai kompensatoriai – kertiniai sinchronizacijos projektai1
Telšių ir Alytaus transformatorių pastotes pasiekę milžiniški sinchroniniai kompensatoriai yra kertiniai 2025 metų pradžioje numatytos Baltijos šalių elektros tinklų su kontinentine Europa sinchronizacijos projektai, sako energetik...
-
Pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo į 34 vietą
Šiais metais pasaulio inovacijų indekse Lietuva pakilo penkiomis pozicijomis ir užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...