- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė baigusi šeštadienį atliktą šalies elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą.
„Bandymui pasibaigus, šiuo metu Lietuvos elektros sistema sklandžiai veikia IPS/UPS sistemoje, kartu su kitomis Baltijos šalimis“, – teigiama šeštadienio vakarą išplatintame „Litgrid“ pranešime.
Daugiau detalių apie bandymą operatorė nepateikė. Tuo metu savo feisbuke „Litgrid“ skelbia, jog bandymas įvyko sėkmingai.
Bandymo, kuris tęsėsi nuo 11 iki 21 val., metu Lietuvos elektros tinklas buvo atjungtas nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos – Latvijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities – ir pirmą kartą istorijoje veikė savarankiškai. Elektra vartotojams buvo tiekiama iš šalies elektrinių bei jungtimis su Lenkija ir Švedija, tačiau sistemos balansą ir dažnį valdė tik „Litgrid“ dispečeriai.
Pasak „Litgrid“, bandymas yra vienas svarbiausių pasiruošimo sinchronizuoti Lietuvos elektros tinklus su Vakarų Europa žingsnių.
„Žingsnis link energetinės nepriklausomybės“
„Litgrid“ atliktą Lietuvos elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą šeštadienio vakarą pasveikino premjerė Ingrida Šimonytė bei energetikos ministras Dainius Kreivys.
„Begalinis pasididžiavimas mūsų energetikais, „Litgrid“ komanda ir visais, prisidėjusiais prie sėkmingo bandymo! Dar žingsniu, ir itin reikšmingu, arčiau dienos, kai būsime ten, kur mūsų vieta – Europos tinkle!“, – feisbuke teigė I. Šimonytė.
Pasak D. Kreivio, bandymo metu buvo užtikrinta pakankama vietinė elektros gamyba, o kurį laiką Lietuvoje pagaminta elektra buvo eksportuojama.
„Šiandieninis bandymas – didelis žingsnis energetinės nepriklausomybės link“, – feisbuke teigė energetikos ministras.
Lietuvos izoliuoto darbo bandymas planuotas dar pernai rugsėjį, tačiau jis buvo atidėtas argumentuojant tuo metu susiklosčiusia sudėtinga situacija elektros rinkoje.
Lietuvai, Latvijai ir Estijai norint sinchronizuotis su Vakarų Europa taip pat reikės atlikti bendrą visų trijų šalių izoliuoto darbo bandymą. Lietuvos pareigūnai teigė siekę, kad prie šeštadienį vykusio bandymo prisijungtų ir latviai bei estai, tačiau pastarųjų perdavimo sistemų operatorės motyvuodamos techniniu nepasirengimu nusprendė jame nedalyvauti.
Pasak energetikos ekspertų, tai, kad šeštadienį vykusį izoliuoto darbo bandymą Lietuva rengė viena, rodo Baltijos šalių nesutarimus energetikoje.
Lietuvos pareigūnai tvirtino, kad pavykus izoliuoto darbo bandymui šalis svarstys 2024 metų vasarį pasitraukti iš posovietinės BRELL sutarties su Rusija ir Baltarusija. Jei to padaryti nepavyktų, pagal sutarties nuostatas Lietuva kitąkart iš jos galėtų pasitraukti tik 2025 metais, o tai, anot šalies pareigūnų, gali kliudyti paankstintos sinchronizacijos planams.
Sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais Lietuva siekia užbaigti 2024 metais, tačiau Latvija ir Estija nori laikytis anksčiau pasiektų susitarimų susijungti su Europa 2025 metais.
Europos Komisija (EK) Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizaciją laiko svarbiu politiniu bei finansiniu prioritetu bei šiam projektui yra skyrusi daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...