- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo augusi saulės jėgainių gamyba, orų pokyčiai ir užsitęsę branduolinių reaktorių remontai Šiaurės šalyse.
„Nepaisant žemų temperatūrų, saulės elektrinės nuolat gerino gamybos rekordus ir mėnesio pabaigoje vidurdienį pasiekdavo daugiau nei 700 megavatų. O pirmosiomis gegužės dienomis saulės jėgainių gamybos pikai jau artėja prie 900 megavatų“ – pranešime teigė A. Krasauskienė.
Jos teigimu, elektros pasiūlą regione mažino branduolinių reaktorių remontai Švedijoje ir Suomijoje.
„Lietuva yra bendros Europos elektros rinkos dalis, todėl elektros kainas veikia situacija kitose šalyse. Pastaraisiais mėnesiais vykstantys Šiaurės šalių branduolinių reaktorių remontai prisidėjo prie kainų augimo, ypač tais laikotarpiais, kai regione mažiau elektros gamina vėjo ir saulės elektrinės“, – teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
Pastaraisiais mėnesiais vykstantys Šiaurės šalių branduolinių reaktorių remontai prisidėjo prie kainų augimo (...)
Pasak „Litgrid“, Latvijoje elektros kaina balandį buvo tokia pati kaip Lietuvoje, Estijoje – 0,2 euro už megavatvalandę (MWh) didesnė.
Didžiausias kainos pokytis praėjusį mėnesį fiksuotas Suomijoje, kur elektros kaina mažėjo 18 proc. 49 eurų už MWh. Elektros kaina mažėjo visose Baltijos jūros regiono prekybos zonose, išskyrus Lenkiją – čia ji augo 7 proc. 81 euro už MWh ir buvo brangiausia regione.
Elektros suvartojimas Lietuvoje balandį preliminariai siekė 953 GWh (gigavatvalandžių) – 5 proc. mažiau nei kovą.
Elektros gamyba per mėnesį Lietuvoje augo 4 proc. iki 633 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 66 proc. šalies suvartojimo.
Vėjo elektrinių gamyba, palyginti su kovu, balandį mažėjo 5 proc. iki 284 GWh. Tuo metu saulės elektrinių generacija augo 33 proc. iki 125 GWh, šiluminių elektrinių – 28 proc. iki 79 GWh, o hidroelektrinių mažėjo 8 proc. iki 86 GWh.
Kitų elektrinių generacija balandį liko panaši kaip ir kovą – apie 60 GWh.
Vėjo elektrinių gamyba balandį sudarė 45 proc. visos vietos gamybos, saulės elektrinių – 20 proc., hidroelektrinių – po 14 proc., šiluminių elektrinių – 12 proc., kitų elektrinių – 9 proc.
Bendras importo srautas sudarė 43 proc. šalies suvartojimo. Importas balandį į Lietuvą siekė 570 GWh – 14 proc. mažiau nei kovą. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 61 proc., iš Latvijos – 18 proc., iš Lenkijos importuota apie 21 proc.
Eksportas balandį augo 43 proc. iki 162 GWh. Didžiausia elektros eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 61 proc., į Latviją – 33 proc. – į Lenkiją, likę 6 proc. – į Švediją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kurjeriai ir pavežėjai: Kauno senamiesčio rinkliava brangins paslaugas5
Kauno tarybai nusprendus įvesti mažos taršos zoną senamiestyje, kurioje nuo rugpjūčio už įvažiavimą reikės mokėti du eurus, pavežėjų, kurjerių bei trumpalaikės automobilių nuomos platformų atstovai sako, kad dėl to brangs šios ...
-
Turizmo kelrodyje – kelionių paslaugų eksporto augimas iki 2 mlrd. eurų1
Lietuvos kelionių paslaugų eksportas 2030 metais turėtų viršyti 2 mlrd. eurų, o Pasaulio kelionių ir turizmo konkurencingumo indekse šalis galėtų užimti bent 49 vietą. ...
-
Trečdalis šalies gyventojų nėra apdraudę savo būsto3
„Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad 31 proc. būstą valdančių asmenų neturi draudimo. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen: siūlymus dėl gynybos finansavimo liberalai planuoja pateikti kitą savaitę4
Valdančiąją koaliciją sudarančio Liberalų sąjūdžio tarybai šeštadienį diskutuojant apie gynybos išlaidų finansavimo šaltinius, partijos vadovė Viktorija Čmilytė–Nielsen sako, kad konkrečių liberalų siūlymų d...
-
G. Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su sprendimais dėl pensijų kaupimo nutraukimo5
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti antros pakopos pensijų kaupimo sutartis anksčiau laiko, prezidentas Gitanas Nausėda ragina politikus „neužsižaisti“ su spren...
-
G. Nausėda: didesnis pelno mokestis gynybai būtų adekvatus esamai ekonominei situacijai6
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad esant dabartinei ekonominei situacijai bei matant „įspūdingus“ įmonių, ypač bankų, rezultatus didesnis pelno apmokestinimas gynybos reikmėms būtų adekvatus sprendimas. ...
-
Dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų šiemet jų užmokestis gali nepasiekti 130 proc. VDU1
Atlikusi auditą, kaip institucijos panaudojo švietimui skirtus asignavimus, Valstybės kontrolė nustatė, kad dėl per lėtai didinamų mokytojų atlyginimų gali nepavykti įvykdyti valstybės įsipareigojimo pedagogų atlyginimus šiemet pakel...
-
Darbdaviams – nauja iniciatyva: kandidato į darbo vietą nebus galima klausti apie atlyginimą2
Europos Sąjunga parengė skaidrumo direktyvą, kuri palies darbdavius, o ypač darbuotojus. Viena didžiausių įdomybių šioje direktyvoje yra ta, kad darbdavys, norintis įdarbinti naują darbuotoją, nebegalės klausti buvusio atlyginimo. ...
-
Prezidentas vetavo įstatymą dėl patikimumo deklaracijų dalyvaujantiesiems NATO pirkimuose8
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo įstatymą, kuriame patikslinti patikimumo deklaracijų išdavimo kriterijai, norintiesiems dalyvauti NATO pirkimuose. ...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...