- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Likus metams iki griežtesnių fiskalinės drausmės taisyklių grąžinimo, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ragina politikus neišpūsti 2022-ųjų valstybės biudžeto išlaidų.
Pasak jos, kitu atveju viešieji finansai rizikuoja patirti šoką dėl sumažėjusių galimybių skolintis.
Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakto taisyklės, ribojančios viešųjų finansų deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), vėl turėtų pradėti veikti nuo 2023 metų. Jos buvo suspenduotos 2020–2022 metams, siekiant padėti bendrijos šalims atsigauti nuo COVID-19 sukeltos ekonominės krizės.
„Taip, kalbant apie Stabilumo ir augimo paktą, mes turime išlygą dar vienus metus, tačiau reikia labai aiškiai suprasti, kad nuo 2023 metų reikės grįžti prie tų pačių taisyklių“, – interviu BNS sakė premjerė.
„Tam, kad tas grįžimas nebūtų kažkoks šokas, kad nereikėtų prieš 2023 metus diskutuoti apie kokius nors nemalonius sprendimus, manau, kad tų apribojimų, kurie yra sudėti, ir tų tikslų, kurie politiškai svarbūs šiai daugumai ir biudžete, mano supratimu, tikrai atsispindi, aš norėčiau, kad to ir būtų laikomasi“, – pridūrė ji.
Kitų metų valstybės biudžeto projekte daugiausiai papildomų išlaidų planuojama skirti COVID-19 pandemijai valdyti, švietimui, gynybai, viešojo sektoriaus darbuotojų algoms bei pažeidžiamų grupių pajamoms didinti.
Man atrodo, kad biudžetas dabar turi gana aiškią logiką.
„Man atrodo, kad biudžetas dabar turi gana aiškią logiką“, – sakė I. Šimonytė, anksčiau 2022-ųjų valstybės iždo projektą pavadinusi saugiu galimybių biudžetu.
Jos teigimu, biudžeto išlaidos dar šiek tiek augs pagal atskirus projektus.
„Pasiūlymų gali būti visokiausių, ten nuo stogo iki dar kokio nors individualaus projekto, bet taip visada būna. Gal kažko nepastebėjome, bet (...) tai tikrai negali būti ženklios sumos“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas kitąmet turėtų sudaryti 3,1 proc. BVP. Prognozuojama, kad 2023 metais valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 1,1 proc., o 2024 metais – iki 0,5 proc. BVP.
Valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2022 metų biudžetai Seimui bus pateikti antradienį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...