„1. Reikalaujame keisti priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ koncepciją

Labiausiai žlugdanti priemonės sąlyga, dėl kurios verslas neteks taip reikalingos valstybės pagalbos ir kurią asociacija reikalauja naikinti  – nustatytos priemonės subsidijų lubos – iki 100 tūkst. Eur vienam ūkio subjektui (visoms susijusioms įmonėms), kai tuo tarpu komunikatas padidino limitą iki 10 mln. Eur.

Pagal priemonės sąlygas, tik mažas viešbutis arba restoranas, kuriame dirba iki 50 darbuotojų, gautų teisingą subsidiją už 2019 m. sumokėtą GPM. Kuo daugiau įmonė sukuria darbo vietų, tuo mažesnė subsidija dėl įvestų subsidijos lubų, pvz., 170 darbo vietų sukurianti įmonė gautų tik 30 proc. galimos paramos, t.y. tik 100 tūkst. Eur.

Asociacija siūlo skubos tvarka labiausiai nukentėjusiam viešbučių ir restoranų verslui, kurių apyvarta krito 50 proc. ir daugiau, skirti ne mažesnę kaip 50 proc. nuo 2019 m. sumokėto GPM dydžio subsidiją. Deja, Vyriausybės patvirtintoje koncepcijoje, kuri nebuvo suderinta su verslu ir kuriai mes nepritariame, nustatyta apyvartos sumažėjimo riba ne mažesnė kaip 60 proc. (lyginama 2020-11-01–2021-01-31).

Ši sąlyga nepalanki restoranams, kurie karantino metu stengėsi bent minimaliai tęsti veiklą ir išlaikyti darbo vietas, ir dėl to subsidijų neteks. Norime pabrėžti, kad Europos Komisijos komunikatas leidžia šalims-narėms skirti pagalbą nukentėjusioms įmonėms, kurių apyvarta tinkamu finansuoti laikotarpiu sumažėjo ne mažiau kaip 30 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

Priemonės koncepcijoje, suteikiant galimybę verslui gauti subsidijas įmonės dalies nepadengtų pastovių išlaidų padengimui, nustatytas patirtų išlaidų laikotarpis nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. Nesutinkame su šiuo nustatytu terminu, nes daugelis verslo viešbučių yra užsidarę nuo 2020 m. kovo 16 d., o antrasis karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas ir veiklos apribotos nuo 2020 m. lapkričio 7 d. ir didžiausios įmonių sąnaudos (šildymas, energija) patirtos lapkričio-sausio mėnesiais.

Pabrėžiame ir tai, kad Europos Komisijos komunikate įvardintas pagalbos laikotarpis – iki 2021 m. birželio 30 d. ir ja galimos dengti pastoviosios išlaidos, patirtos laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d., įskaitant tokias išlaidas, patirtas dalį to laikotarpio.

Siūlome spartinti subsidijų išmokėjimą, pirmumą teikiant toms įmonėms, kurių apyvartos krito labiausiai.

2. Reikalaujame tęsti viešojo maitinimo verslo išgyvenimui būtiną valstybės pagalbos priemonę „Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“

Kita labai svarbi ir pasiteisinusi pagalbos priemonė Lietuvoje. Taip, ji buvo sudėtinga, bet tiek įmonės, tiek „Invega“ jau padarė didžiulį įdirbį derinant sąlygas, registruojant nuomos sutartis ir galima šią pagalbos priemonę tęsti toliau. Subsidijos ir kitos pagalbos priemonės dengia labai svarbias įmonių sąnaudas, kaip antai: įmonių komunalines išlaidas, darbdavio darbo užmokesčio dalį, administracines ir kitas sąnaudas už kelis mėnesius, tačiau patalpų nuoma sudaro bene didžiausią išlaidų dalį restoranų versle, tad natūralu, jog bendrinių subsidijų tam nepakanka.

Natūralu, kad sustabdžius veiklą ir apyvartai sumažėjus 80–90 proc., nuomininkui nėra galimybių mokėti daugiau kaip 20 proc. nuomos. Restoranų atveju maisto į namus pristatymo paslaugos savikaina sudaro 30 proc. krepšelio – restoranams nebelieka galimybės užsidirbti ir dalis jų jau nusprendė apskritai užsidaryti. Kaip jau parodė sukaupta patirtis per pirmąją bangą, valstybei prisidedant 50 proc. nėra sunku įtikinti ir patalpų savininkus suteikti 30 proc. nuolaidą. Šiuo atveju labai svarbus solidarumo aspektas, kurį valstybė padeda išspręsti tarp nuomotojo ir nuomininko.

Vilmanto Raupelio nuotr.

3. Reikalaujame labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui atidėti paskolas ir kompensuoti palūkanas iki 2021 m. rugsėjo 1 d.

Siekiant sumažinti neigiamą pandemijos poveikį verslui, rekomenduoti bankams sudaryti Moratoriumą verslui, leidžiantį spręsti atsiradusias trumpalaikes likvidumo būklės pablogėjimo situacijas.

4. Reikalaujame numatyti subsidijas sektoriaus darbuotojams po prastovų karantinui pasibaigus

Reikalaujame numatyti subsidijas darbuotojams po prastovų, pasibaigus karantinui mokant kiekvienai išlaikomai darbo vietai 100 proc. apskaičiuotų lėšų, bet ne daugiau kaip 1,5 MMA.

Subsidijas grįžtantiems į darbą po prastovų siūloma skirti tokia tvarka:

- Labiausiai nukentėjusio viešbučių ir restoranų sektoriaus darbo vietoms išlaikyti. Įmonės atrenkamos pagal EVRK kodus (Veiklos rūšies kodas 55xxxx, Apgyvendinimo veikla ir Veiklos rūšies kodas 56xxxx, Maitinimo ir gėrimų teikimo veikla).

- Įmones, kurių apyvarta krito 30 proc. ir daugiau, subsidijuoti 6 mėnesius po karantino pabaigos. Lyginamas 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpis su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu. Karantinui užsitęsus, lyginti paskutinių trijų einamųjų mėnesių laikotarpį su atitinkamu 2019–2020 m. laikotarpiu.

- Įmones, kurių apyvarta krito 50 proc. ir daugiau, subsidijuoti 9 mėnesius po karantino pabaigos. Lyginamas 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpis su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu. Karantinui užsitęsus, lyginti paskutinių trijų einamųjų mėnesių laikotarpį su atitinkamu 2019–2020 m. laikotarpiu.

- Įmones, kurių apyvarta krito 70 proc. ir daugiau, subsidijuoti 12 mėnesių po karantino pabaigos.

Lyginamas 2020 m. lapkričio 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpis su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu. Karantinui užsitęsus, lyginti paskutinių trijų einamųjų mėnesių laikotarpį su atitinkamu 2019–2020 m. laikotarpiu.

Karantinui pasibaigus, ir net ir panaikinus visus apribojimus veiklai, gyventojų įpročiai bus pakitę ir lankytojai negrįš į restoranus iš karto. Liks baimė, kuri stabdys lankymąsi viešose vietose, keliones, apribos dalyvavimą dideliuose renginiuose. Planuojama, kad užsienio turistų srautai sugrįš į Lietuvą tik 2022 m., todėl darbuotojų susigrąžinimas į darbo vietas vyks palaipsniui. Sektorius yra labai imlus darbo jėgai ir atnaujinus veiklą restoranuose ir viešbučiuose – pustuštėse salėse reikės užtikrinti tinkamą aptarnaujančio personalo skaičių.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

5. Reikalaujame įtraukti turizmo priemones į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą

Labiausiai nukentėjusiam turizmo verslui, kuriam Europos šalys yra raginamos ir skiria išskirtinį dėmesį, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatyta kukli vieno punkto eilutė ir finansinėmis priemonėmis nepadengtas reformos priemonių parengimas. Ekonomikos ministerija verslo bendruomenę informavo ir apie tai, kad RRF plane turizmas jokiomis priemonėmis, nei atskirais elementais nėra įrašytas. Turizmo sektoriaus sėkmingam grįžimui į ekonomiką būtina užtikrinti sektoriaus konkurencingumą ir transformaciją per žmogiškuosius išteklius, skaitmenizavimą, žaliąjį kursą. Mes suprantame, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane turizmo kaip atskiro komponento būti negali, tačiau yra būtina ir gyvybiškai svarbu plane numatyti atskiras priemones šio sektoriaus skaitmenizacijai, inovacijoms bei žmogiškiesiems ištekliams tobulinti.

Premjere, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija ragina jus skubiai sušaukti Vyriausybės lygio pasitarimą sektoriaus problemoms apsvarstyti ir rasti resursų verslo likvidumui ir darbo vietų išlaikymui užtikrinti“, – ragina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.

Primename, kad nuo karantino suvaržymų ypač nukentėjusių viešbučių, restoranų, turizmo ir sporto bei sveikatingumo įmonių atstovai antradienį susirinko į „paskutinę vakarienę“ – protesto akciją, kuria siekia parodyti, kad be valstybės paramos nebeturi galimybių išgyventi.