- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį Pasvalio rajone vyks oficialus dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo (ELLI) darbų užbaigimo Lietuvos pusėje renginys.
Lietuva savo projekto dalį užbaigė metais anksčiau nei planuota, o tai leido dujų perdavimo pajėgumus į Latviją padidinti trečdaliu – iki 90 gigavatvalandžių (GWh) per parą.
„Tokiu būdu reikšmingai sustiprintos galimybės regionui apsirūpinti dujomis, nes sudarytos sąlygos sparčiau pildyti Latvijos Inčukalno požeminę dujų saugyklą, kurioje dujas laiko visos Baltijos regiono šalys“, – teigiama „Amber Grid“ pranešime.
Renginyje netoli abiejų valstybių sienos esančioje Kiemėnų dujų apskaitos stotyje dalyvaus Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius, Latvijos operatorės „Conexus Baltic Grid“ vadovas Uldis Baris bei Pasvalio rajono meras Gintutas Gegužinskas.
Planuojama, kad 2023 metais baigus darbus Latvijos pusėje dujotiekio pralaidumas abejomis kryptimis išaugs du kartus – iki 130,5 GWh per parą Latvijos kryptimi ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi.
Bendros Lietuvos ir Latvijos investicijos projektui sieks 10,2 mln. eurų, iš jų Lietuvos – 4,7 mln. eurų, o 2,1 mln. eurų padengs Europos Komisija (EK).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą3
Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. ...
-
Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ verslo Latvijoje ir Estijoje1
Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuot...
-
G. Skaistė: investicijos į žaliuosius projektus per dvejus metus padvigubės1
2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
G. Nausėda: smulkieji ūkininkai ir prekybininkai sąmoningai stumiami iš rinkos5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.&nbs...
-
G. Nausėda apie Kėdainių tilto griūtį: įvertino būklę patenkinamai, bet tiltas manė kitaip71
Kėdainiuose antradienio rytą įvykusi tilto griūtis parodė, jog kelių ir tiltų priežiūrai skiriama nepakankamai lėšų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
M. Skuodis po incidento Kėdainiuose: tiltams tvarkyti skiriamas prioritetas6
Kėdainiuose antradienį įgriuvus pagrindiniam miesto tiltui, susisiekimo ministras Marius Skuodis tikisi greitų atsakymų dėl nelaimės priežasčių ir pabrėžia, kad tiltams tvarkyti skiriamas prioritetinis finansavimas. ...
-
Eksportas 2022-aisiais augo 27,5 proc., importas – 38 proc.1
Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. ...
-
N. Mačiulis: neigiamą poveikį ekonomikai jausime visus metus1
Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra laba...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,2 proc., ketvirtąjį kevirtį smuko 0,4 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procen...
-
D. Kreivys: Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą17
Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...