- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagrindine idealaus darbdavio savybe 7 iš 10 Lietuvos darbuotojų įvardija sąžiningumą, darbo prasmę įžvelgia finansinėje naudoje, o motyvacijos ir įsitraukimo savo darbe kasmet stokoja vis labiau. Šiuos rezultatus atskleidė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kantar“, integruotos komunikacijos agentūros „INK agency“ ir skaitmeninės kūrybos agentūros „bigNow“ šiemet atliktas Lietuvos patrauklaus darbdavio tyrimas. Juo siekta išsiaiškinti, kaip šalies darbuotojai apibūdina idealų darbdavį ir atskleisti, kokių priemonių turėtų imtis organizacijos, siekiančios pritraukti darbo rinkos talentus.
Didžioji dalis rinkos darbuotojų – nemotyvuoti ir pasyvūs
Tyrimo rezultatuose šalies darbuotojai suskirstyti į 4 tipus, atspindinčius jų įsitraukimą – vedlius, gyventojus, kritikus ir atsiskyrėlius. Vedliai – labiausiai motyvuoti darbuotojai – Lietuvoje sudaro mažumą (10 proc.), o dominuojančias pozicijas užima atsiskyrėliai. Pastarųjų nemotyvuoja darbinė aplinka, jie neįsitraukia į papildomas įmonės veiklas, tad taip sudaro kliūtis pozityvios kultūros kūrimui organizacijos viduje.
Tuo tarpu Latvijoje itin motyvuoti darbuotojai sudaro 14 proc. dirbančiųjų, o Estijoje – net 21 proc. Atsiskyrėlių čia taip pat mažiau, o daugumą abiejose kaimyninėse šalyse sudaro darbu patenkinti, stabilumą įmonei užtikrinantys darbuotojai.
Pastebima, kad darbuotojų įsitraukimas bei jų gaunamas atlyginimas galimai yra vienas kitą veikiantys faktoriai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nuo rinkos vidurkio labiausiai nutolusį atlyginimą gauna nemotyvuoti, neįsitraukę, bet kada keisti darbą pasiryžę darbuotojai (įvardijami kritikais ir atsiskyrėliais).
Svajonių darbdavys – sąžiningas
Anot „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovės Jurgitos Račkytės-Vilimės, verta atkreipti dėmesį į savybes, kuriomis šalies darbuotojai apibūdina idealius darbdavius. Jei tarp geidžiamiausių savybių ir realiai egzistuojančių pastebimas ryškus atotrūkis – tai gali nulemti ir mažą darbuotojų įsitraukimo lygį. „Svarbu pastebėti, kurie iš darbuotojų lūkesčių nėra išpildomi, bei įvertinti, ar jie dera su darbdavio kuriama vidine organizacijos kultūra. Pažvelgus į organizaciją darbuotojų akimis, tampa aišku, į kokias labiausiai motyvuojančias priemones verta susitelkti, kokių veiksmų imtis“.
Net 69 proc. Lietuvos gyventojų kaip svarbiausią idealaus darbdavio savybę nurodo sąžiningumą.
Remiantis tyrimo duomenimis, net 69 proc. Lietuvos gyventojų kaip svarbiausią idealaus darbdavio savybę nurodo sąžiningumą. Šis svajonių darbdavio bruožas pirmos vietos pozicijų neužleidžia jokiai kitai savybei, nepriklausomai nuo apklaustųjų amžiaus grupės, pajamų dydžio ar darbo sektoriaus.
Skaitmeninės kūrybos agentūros „bigNow“ vadovė Jarūnė Narkevičiūtė teigia, kad tokią reikšmę sąžiningumui apklaustieji galimai suteikė dėl jų pačių neigiamos patirties darbo aplinkoje. Anot ekspertės, šie rezultatai patvirtina ir vidinės komunikacijos organizacijoje svarbą. „Komunikacijos procesai privalo užtikrinti, kad tai, kas apie įmonę, kaip darbdavį, komunikuojama išorėje, visiškai atitiktų realią vidinę situaciją. Viešumoje gerokai „pagražintas“ darbdavio įvaizdis esamų darbuotojų neapgaus“, – teigia J. Narkevičiūtė.
Kitos, aukštas pozicijas tyrimo rezultatuose užimančios idealaus darbdavio savybės taip pat patvirtina, kad lietuviams svarbiausias – darbovietės skaidrumas. Beveik pusė respondentų iš savo darbdavio tikisi atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimo, daugiau nei trečdalis pirmenybę teikia patikimoms organizacijoms.
Kaip pastebi J. Račkytė-Vilimė, karjeros galimybės vienodai svarbios tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus darbuotojams. „Nepriklausomai nuo skirtingų idealaus darbdavio apibūdinimų, abiejų sektorių darbuotojai galimybėms augti ir tobulėti suteikia vienodą reikšmę. Vertinant pagal amžiaus grupę, karjeros galimybių iš savo darbovietės labiausiai tikisi jauniausi rinkos darbuotojai“, – teigia ekspertė.
Finansinės sąlygos kol kas dominuoja
Atlygis ir finansinis paskatinimas mūsų šalies dirbantiesiems vis dar išlieka vienu svarbiausių motyvacinių įrankių, suteikiančių darbui prasmę. 7 iš 10 lietuvių teigia, kad darbas jiems visų pirma yra pajamų šaltinis, o antrąją vietą (43 proc.) apklaustieji suteikė savirealizacijai.
Nors atlyginimas išlieka vienu svarbiausių faktorių renkantis darbą, „INK agency“ partneris Kęstutis Gečas pastebi, kad ši tendencija siunčia dar vieną žinutę darbdaviams. „Jei darbuotojas savo darbe neįžvelgia jokios kitos prasmės, išskyrus atlyginimą, net menkas užmokesčio pokytis į mažąją pusę ar geresnis pasiūlymas iš kitos įmonės neišlaikys jo esamoje darbovietėje. Lojalumą kurti padeda neracionalūs dalykai – darbo aplinka, vadovai, atmosfera ar santykiai su kolegomis“, – teigia K. Gečas.
Tai, jog darbas yra savirealizacijos šaltinis mažiau nei pusei tyrimo dalyvių, atskleidžia dar vieną riziką, susijusią su jaunosios kartos darbuotojais, būsimaisiais rinkos specialistais. „Jaunųjų talentų pritraukimas ir išlaikymas tampa vis didesniu iššūkiu darbdaviams. Jie siekia uždirbti iš tokios veiklos, kuri jiems patinka ir suteikia sąlygas savirealizacijai. Jei pastarųjų stinga – net ir finansinis faktorius jauniesiems darbuotojams nebeatrodo toks svarbus“, – teigia J. Narkevičiūtė.
Anot K. Gečo, Lietuvos darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatai patvirtina, kad pagrindinė organizacijų varomoji jėga – skaidrumas ir darbuotojų įsitraukimas: „Kiekviena įmonė galėtų smarkiai padidinti produktyvumą ir veiklos efektyvumą, jeigu ieškotų būdų sujungti individualius asmens ir organizacijos tikslus. Tai padėtų siekti prasmingų rezultatų.“
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...