- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvai lieka nebedaug laiko įgyvendinti europinę direktyvą ir rūšiuoti maisto atliekas. Kol kas jos surenkamos tik Alytaus regione, kur maisto rūšiavimas vietos valdžios sprendimu gyventojams yra privalomas. Vilnius rūšiavimui ruošiasi, Kaunas sako, kad tai neapsimokės.
Europos Sąjungos Atliekų direktyva reikalauja, kad ne vėliau kaip iki 2024-ųjų sausio visos maisto atliekos būtų rūšiuojamos ir metamos į specialius konteinerius. Iki tol nesusitvarkius Lietuvai grės baudos.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kelti sąvartynų mokestį, jeigu savivaldybės nebus suinteresuotos rinkti šių atliekų. Pasak jo, Valstybiniame atliekų tvarkymo plane buvo įpareigojimas jau nuo 2019 metų didmiesčiams pradėti rinkti maisto atliekas.
Buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad situacija bloga, nes kai kurios savivaldybės net neketina rinkti šių atliekų.
Alytaus RATC vadovas: rūšiuojant maistą, atliekų tvarkymas atpigo
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) vadovas Algirdas Reipas įsitikinęs, kad daugelyje savivaldybių naujovės bijoma.
„Trūksta kompetencijos. Baimė ima viršų. Juolab, kad Aplinkos ministerija parengė studiją, kad atskirai tvarkant maistą, atliekų tvarkymas pabrangs. O mes įrodėme, kad yra priešingai“, – BNS teigė A. Reipas.
Pasak jo, Alytuje mišrių atliekų tonos surinkimas kainuoja 150 eurų per metus, o maisto – tik 70 eurų. Gyventojai per metus sumoka apie 20 eurų.
Pasak A. Reipo, nuogąstavimai, kad gyventojai nerūšiuos maisto atliekų arba blogai rūšiuos, nepasitvirtino. Viena šeima Alytaus regione šiemet pririnko apie 100 kg maisto atliekų, o iš viso jų surinkta apie 4 tūkst. tonų. Kitais metais tikimasi surinkti daugiau – apie 6 tūkst. tonų.
„Tai labai geras rezultatas. Rodo, kad mes dvigubai geriau negu vidutinis europietis planuojame maisto pirkimą (...) Moka ir mūsų žmonės tausoti maistą ir gerai rūšiuoja. Daugiausia – daržovių gamybos atliekas: tai, ką virtuvėje nulupa, nuskuta, nupjauna“, – pasakojo A. Reipas.
Pasak jo, Alytuje yra viena moderniausių Europoje maisto atliekų tvarkymo technologijų, į ją investuota 10 mln. eurų. Be to, numatoma investuoti dar 2 mln. eurų į komposto pagerinimą.
„Rengiam projektą, kaip geriau išvalyti kompostą, paruošti atliekas kompostavimui, anaerobiniam pūdymui ir pagaminti kokybiškesnį, švaresnį nuo priemaišų kompostą“, – kalbėjo A. Reipas.
Vilnius kuria infrastruktūrą, Kaunas tikina, kad tai ekonomiškai nenaudinga
Vilniaus savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vadovas Ilja Karužis BNS pranešė, kad šiuo metu kuriama maisto atliekų konteinerių infrastruktūra.
„Vilnius įgyvendina ES finansuojamą konteinerių aikštelių įrengimo projektą, kuriuo įrengiami pusiau požeminiai maisto atliekų konteineriai. 2021 metų pabaigoje numatytas maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų įsigijimas viešųjų pirkimų būdu“, – nurodė jis.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sako, kad maisto atliekų surinkimas iš gyventojų būtų ekonomiškai nenaudingas. Anot jos, Kauno regiono atliekų tvarkymo centras atliko šių atliekų tvarkymo galimybių analizę ir nustatė, kad nė viena alternatyva nėra atsiperkanti ekonominiu požiūriu.
„Įvertinus investicijas ir galutinę naudą, gauti neigiami ekonominės grynosios dabartinės vertės rodikliai“, – BNS nurodė R. Savickienė.
Jos duomenimis, teoriškai per metus būtų galima surinkti beveik 9 tūkst. tonų atliekų.
„Taigi, metinis maisto atliekų kiekis yra per mažas, kad jo atskiras surinkimas būtų ekonomiškai atsiperkantis“, – konstatavo savivaldybės atstovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...