- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagal Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) kasmet atliekamą pasaulio šalių vertinimus pagal bendrą konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva šiemet įvertinta 68,4 balo ir užima 39 vietą iš 141 vertinamos šalies. Palyginti su praėjusiais metais, Lietuva pakilo viena pozicija. Iš 12 vertinamų sričių Lietuva geriausiai vertinama pagal makroekonominį stabilumą (1 vieta) ir informacinių technologijų (IT) naudojimą (12 vieta). Blogiausiai vertinamos sveikatos (85 vieta), rinkos dydžio (76 vieta) ir finansų sistemos (75 vieta) sritys.
Palyginti su praėjusiais metais, labiausiai pakilo darbo rinkos vertinimas (8 pozicijomis), institucijų veiklos bei įgūdžių vertinimas (po 7 pozicijas). Labiausiai suprastėjo sveikatos srities vertinimas (8 pozicijomis).
Šalies BKI skaičiuojamas atsižvelgiant į respondentų (įmonių vadovų) 12 sričių vertinimus ir svarbiausius šalies makroekonominius rodiklius. Šiemet pirmoje vietoje yra Singapūras (84,8 balo), antroje – JAV (83,7 balo), trečioje – Honkongas (83,1 balo). Estija ir Latvija pakilo viena pozicija ir atitinkamai užima 31 (70,9 balo) ir 41 (67 balai) vietas.
Pagal institucijų veiklos sritį, apimančią šalies institucinės aplinkos vertinimus, pirmauja Suomija, Lietuva yra 34 vietoje, Latvija – 47, Estija – 21. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal terorizmo nebuvimo (1 vieta), žemės tvarkymo kokybės (1 vieta), organizuoto nusikalstamumo nebuvimo (12 vieta) bei akcininkų įtakos valdymui (17 vieta) rodiklių vertinimus. Žemiausiose vietose Lietuva buvo pagal Vyriausybės reakcijos į pokyčius vertinimus (94 vieta) ir žmogžudysčių skaičių (92 vieta).
Pagal infrastruktūros sritį, apimančią transportavimo ir ryšių kokybės vertinimus, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 39, Latvija – 43, Estija – 45. Aukščiausiai įvertinti Lietuvos infrastruktūros rodikliai: elektrifikavimo lygis (2 vieta), traukinių paslaugų efektyvumas (22 vieta) ir kelių jungiamumas (24 vieta). Žemiausiai įvertintas Lietuvos oro uostų jungčių lygis (87 vieta) ir keleivinių laivų laivybos infrastruktūra (65 vieta).
Pagal informacinių technologijų (IT) naudojimą, apimantį IT plėtrą, pirmoje vietoje yra Pietų Korėja, Lietuva – 12, Latvija – 15, Estija – 16. Lietuva užėmė aukščiausias pozicijas pagal mobiliojo ryšio telefonų abonementų skaičių (8 vieta) ir šviesolaidžio interneto abonementų skaičių (9 vieta). Žemesnėje, t. y. 45 vietoje, Lietuva buvo pagal interneto naudotojų skaičių.
Pagal makroekonominio stabilumo srities rodiklių (metinės infliacijos kitimo ir valstybės skolos dinamikos) vertinimus Lietuva, Latvija ir Estija (iš viso 33 šalys) užėmė 1 vietą.
Sveikatos srities vertinimuose Lietuva užima 85 vietą, o pagal tikėtiną sveikos gyvenimo trukmės rodiklį – 84. Pagal sveikatos srities vertinimus Latvija ir Estija atitinkamai užima 84 ir 52 vietą.
Pagal įgūdžių srities vertinimus, apimančius švietimo lygį bei dabartinės darbo jėgos įgūdžius, pirmoje vietoje yra Šveicarija, Lietuva – 24, Latvija – 22, Estija – 15. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal vidutinę mokymosi trukmę (10 vieta), tikėtiną mokymosi trukmę (23) ir darbuotojų apmokymo laipsnį (26). Žemiausias vietas Lietuva užėmė pagal galimybės rasti kvalifikuotus darbuotojus (124) ir absolventų gebėjimų (82) rodiklių vertinimus. Pagal šių rodiklių vertinimus pirmas vietas užima atitinkamai JAV ir Šveicarija.
Pagal produkto rinkos vertinimus, apimančius rinkos dydį, mokesčius bei konkurencijos lygį, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 58, Latvija – 47, Estija – 29. Lietuvoje geriausiai įvertinti prekybos muito tarifai (7 vieta) ir konkurencija paslaugų srityje (20). Žemiausioje vietoje Lietuva buvo pagal tarifų sudėtingumą – 113 vieta.
Pagal darbo rinkos vertinimus, apimančius priėmimo ir atleidimo iš darbo sąlygas bei darbo užmokesčio lankstumą, pirmoje vietoje yra Singapūras, Lietuva – 24, Latvija – 28, Estija – 19. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (5 vieta), darbuotojų teises (12) bei moterų ir vyrų atlyginimų santykį (15). Žemiausiai įvertintas buvo darbo mokesčių dydis (131) ir užsieniečių įdarbinimo lengvumas (112).
Pagal finansų sistemos vertinimus, apimančius privataus ir smulkaus bei vidutinio verslo finansavimo galimybes, rinkos kapitalizavimo lygį ir bankų veiklos efektyvumą, pirmoje vietoje yra Honkongas, Lietuva – 75, Latvija – 85, Estija – 52. Aukščiausias vietas Lietuva užėmė pagal bankų reguliuojamojo kapitalo santykį (28 vieta), neveiksnių paskolų dydį (58) ir rizikos kapitalo prieinamumą (63). Žemiausiai įvertintas Lietuvos kredito deficitas procentais (107), rinkos kapitalizavimas (96), smulkaus bei vidutinio verslo finansavimas (84) ir vidaus kreditavimas privačiam sektoriui (83).
Pagal rinkos dydžio vertinimus pirmoje vietoje yra Kinija, Lietuva – 76, Latvija – 95, Estija – 99. Lietuva pagal prekių ir paslaugų importo dydį užėmė 18 vietą, o pagal BVP – 79 vietą.
Pagal verslo dinamiškumo vertinimus, apimančius verslo pradžios sąlygas, nemokumo reguliavimo sistemą, inovacinių įmonių augimą, pirmoje vietoje yra JAV, Lietuva – 45, Latvija – 40, Estija – 27. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal verslo pradžios išlaidas (12 vieta), inovacinių įmonių augimą (26) ir veiklos atsakomybės pasiskirstymą (26). Žemiausiai įvertinta Lietuvos nemokumo reguliavimo sistema (95).
Pagal inovacijų pajėgumų srities vertinimus, apimančius mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lygį, klasterių augimą, patentų išradimams ir prekių ženklų kiekį bei daugiašalį bendradarbiavimą, pirmoje vietoje yra Vokietija, Lietuva – 42, Latvija – 54, Estija – 34. Aukščiausią vietą Lietuva užėmė pagal prekių ženklo paraiškų kiekį (24 vieta), darbo jėgos įvairovę (33) ir suinteresuotų šalių bendradarbiavimo (33) rodiklius. Žemiausiai įvertinta Lietuvos klasterių plėtra (97 vieta) ir pirkėjo išprusimas (84).
Siekdamas įvertinti šalių išsivystymo lygį ir konkurencingumą, PEF kasmet atlieka pasaulio šalių konkurencingumo tyrimą, kuriame dalyvauja daugiau nei šimtas valstybių (2019 m. – 141, 2018 m. – 140, 2017 m. – 137). Lietuva šiame tyrime dalyvauja nuo 2001 m. Tyrimo duomenys pateikiami PEF leidinyje „Pasaulio konkurencingumo ataskaita 2019".
Konkurencingumo tyrimai šalyse atliekami pagal PEF parengtą metodiką. Tyrimui sudaroma atsitiktinė sluoksninė imtis, atsižvelgiant į įmonių dydį (darbuotojų skaičių) ir šias ekonominės veiklos rūšių grupes: žemės ūkio, pramonės ir paslaugų. 2019 m. tyrime dalyvavo 114 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 45 proc. vadovavo įmonėms, turinčioms 250 ir daugiau darbuotojų, 55 proc. - turinčioms iki 249 darbuotojų. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingų sričių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti taikant 7 balų sistemą (1-2 balai – neigiamas vertinimas, 3-4 balai – vidutinis, 5-7 balai – teigiamas). 2019 m. PEF indeksų skaičiavimo metodikoje atliko pakeitimus, kurie neturi įtakos rezultatų palyginamumui su 2018 m.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...