- Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Donaldas Tuskas ir Ingrida Šimonytė.
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
-
Lietuvos ir Lenkijos premjerai – už bendrą ES sprendimą dėl rusiškų...
Europos Sąjunga (ES) turėtų priimti bendrus sprendimus dėl rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo draudimo, sako Lenkijos ir Lietuvos premjerai Donaldas Tuskas ir Ingrida Šimonytė.
Vilniuje viešintis D. Tuskas pabrėžia, kad ES bendras sprendimas būtų efektyvesnis nei pavienių valstybių.
„Esu įsitikinęs, kad bendras Europos sprendimas bus daug efektyvesnis nei atskirų šalių sprendimai. (...) Norėčiau, kad kartu kaip ES priimtume sprendimus dėl sankcijų Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė Lenkijos Vyriausybės vadovas.
Jis žada jau pirmadienį prašyti Lenkijos Seimo vadovo inicijuoti sprendimą dėl sankcijų šių šalių žemės ūkio produkcijai.
Mes visada pasisakom už kuo daugiau sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir kuo mažiau joms galimybių gauti kokius nors pinigus iš Europos Sąjungos (...)
„Šiandien kreipsiuosi į Lenkijos Seimo maršalką dėl Lenkijos Seimo sprendimo dėl sankcijų taikymo Rusijos žemės ūkio ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijai“, – pridūrė D. Tuskas.
I. Šimonytė taip pat teigė, kad Lietuva palaikytų bendrus ES sprendimus.
„Kai tai daro atskiros šalys, visada ieškoma, kur galima surasti kažkokią kitą skylę ir per ją įvežti pasienio ruože – tuo esame įsitikinę iš ankstesnių įvairių precedentų. Mes visada pasisakom už kuo daugiau sankcijų Rusijai ir Baltarusijai ir kuo mažiau joms galimybių gauti kokius nors pinigus iš Europos Sąjungos, tai palaikytume ir tokią europinę iniciatyvą, nes ji yra vienintelė, kuri iš tikrųjų veikia“, – spaudos konferencijoje sakė premjerė.
D. Tusko teigimu, sankcijų griežtinimas svarbus ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir dėl saugesnės Lenkijos bei visos Europos žemės ūkio rinkos.
„Tikrai tos rinkos jaučia didelį spaudimą dėl karo, ir jokios abejonės, kad viena iš pagrindinių užduočių – eksporto galimybės blokavimas iš Rusijos ir Baltarusijos į trečiąsias valstybes, kurios tradiciškai buvo tų žemės ūkio produktų gavėjos“, – sakė D. Tuskas.
Lenkija pastaruoju metu skundžiasi, kad dėl pigių ukrainietiškų grūdų ir kitų produktų pertekliaus lenkų ūkininkai patiria nuostolių, tačiau, pasak D. Tusko, problemą kelia ir grūdų importas iš Rusijos.
Lietuvoje dalis Seimo narių siūlo laikinai visiškai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Žemės ūkio ministerija praėjusią savaitę pranešė nuo kovo vidurio griežtinsianti iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę, tačiau visiškai uždrausti jų įvežimo nesieks.
Riboti rusiškų grūdų tranzitą ragino sausį protestus surengę Lietuvos ūkininkai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Viceministrė: PSD skolininkai antstoliams nebus perduodami2
Finansų ministerija, siūlanti pertvarkyti įsiskolinimų administravimą, neketina pavesti antstoliams išieškoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų. ...
-
Nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono gyventojams – 152 tūkst. eurų
Vyriausybė skyrė 152 tūkst. eurų pernai vasarą nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono savivaldybės gyventojams susiremontuoti namų stogus. ...
-
Seimas svarstys siūlymą gyventojams leisti 1,2 proc. GPM skirti religinėms bendruomenėms5
Seimas imsis svarstyti siūlymą leisti iki 1,2 procento gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skirti ir religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir religiniams centrams. ...
-
Įvardijo, kiek turėtų kainuoti Lietuvos narystės ES 20-mečio komunikacinė kampanija5
Lietuvai minint narystės Europos Sąjungoje (ES) 20-metį, ieškoma galinčiųjų sukurti šiai sukakčiai skirtą komunikacinę kampaniją. ...
-
S. Krėpšta: didindami įkainius ir uždarydami skyrius, bankai elgiasi socialiai neatsakingai22
Komerciniams bankams didinant paslaugų įkainius šalies gyventojams bei uždarant skyrius regionuose, Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta tai vadina bankų socialinės atsakomybės stoka. ...
-
„NEO Finance“ įmonė Nyderlanduose investuos 2 mln. eurų2
Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „Neo Finance“ į veiklą Nyderlanduose per ateinančius metus investuos daugiau nei 2 mln. eurų. ...
-
LEA: mažiausias kelionės išlaidas ir toliau patiria važiuojantys elektromobiliu16
Palyginus kelionės kainą, važiuojant įvairių rūšių degalais varomomis transporto priemonėmis, mažiausios kelionės išlaidos ir toliau išlieka važiuojant elektromobiliu, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Skaistė – apie Lietuvos ambicijas ir planus energetikos sektoriuje8
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje Lietuva yra nusimačiusi įvairius tikslus, iš kurių vienas pagrindinių – kad iki 2030 m. atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 10...
-
Dauguma didžiųjų miestų planuoja baigti šildymo sezoną
Vilniaus, Šiaulių, Kauno ir Panevėžio savivaldybės iki antradienio planuoja baigti šildymo sezoną. Klaipėdos savivaldybė sprendimą dėl šildymo sezono pabaigos ketina priimti kitos savaitės pradžioje. ...
-
NŽT perspėjo Kauno savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių3
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) perspėjo Kauno miesto savivaldybę laikytis nuosavybės teisių į žemę atkūrimo taisyklių. ...