- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos įmonės jaučia stiprėjančią tarptautinę konkurenciją ir tiki, kad siekiant konkurencingumo tarptautinėse rinkose būtini drąsūs sprendimai. Tuo pačiu pripažįsta, kad vengia didelės rizikos, jaučia institucinės paramos ir rinkodaros specialistų stygių.
Tokius eksportuojančių Lietuvos įmonių tyrimo rezultatus pristato Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventė Jurgita Butkevičienė. Ūkio ministerijos organizuotame magistro baigiamųjų darbų konkurse jai atiteko pirmoji vieta už antrepreneriškos orientacijos poveikio Lietuvos įmonių eksportui tyrimą.
Apklaususi daugiau nei 100 eksportuojančių Lietuvos įmonių ir apibendrinusi eksporto plėtros kliūtis, J. Butkevičienė kelia Lietuvos įmonių inovatyvumo bei valstybės ir ekonominio atstovavimo institucijų darbo kokybės klausimus.
– Visuotinai priimtina nuostata, kad inovatyvioms įmonėms lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Kokį Lietuvos įmonių inovatyvumo lygį atskleidė atliktas tyrimas?, – paklausėme J. Butkevičienės.
– Surinkti duomenys rodo, kad Lietuvos įmonės labiau linkusios inovuoti gamybos metodus ir tobulinti vidinius procesus nei kurti ir įvedinėti į rinką naujus produktus. Iš dalies tai galima aiškinti tuo, kad tik trečdalis eksportuojamų produktų yra galutinio vartojimo prekės, t. y. daugiau nei pusė Lietuvos eksportuojamų gaminių yra tarpinio vartojimo produktai, neretai gaminami pagal užsienio užsakovų reikalavimus.
Didesnis įmonių inovatyvumas paprastai sietinas su didesne rizikos tolerancija. Eksportuojančiose Lietuvos įmonėse, kaip rodo tyrimas, rizikos toleravimas nėra labai stiprus. Įmonių atstovai supranta, kad būtini drąsūs ir plataus masto sprendimai siekiant konkuruoti tarptautiniu mastu, tačiau pasisako už pasvertą riziką ir nėra linkę imtis didelės rizikos projektų.
– Kaip įmonės vertina savo potencialą plėsti eksportą?
Dauguma tyrime dalyvavusių organizacijų teigia, kad savo įmonėse pasigenda stiprių rinkodaros specialistų ir kvalifikuoto eksporto personalo.
– Dauguma tyrime dalyvavusių organizacijų teigia, kad savo įmonėse pasigenda stiprių rinkodaros specialistų ir kvalifikuoto eksporto personalo. Įmonės gan gerai vertina turimą technologinę bazę ir partnerių tinklą, tačiau nurodo, kad trūksta kompetencijų bei išteklių prekės ženklų kūrimui ir rinkodaros veikloms užsienio rinkose.
Manau, eksporto personalo trūkumą iš dalies galėtų kompensuoti eksporto vadovų ugdymo ir eksporto kompetencijų vystymo programos. Praverstų ir institucinė parama tokių kompetencijų ugdymui.
Finansiniai eksporto skatinimo instrumentai išlieka svarbia eksporto apimčių didinimo paskata. Tai ir eksporto draudimas, parama dalyvavimui parodose, eksporto kontaktų tinklo plėtrai, naujų produktų įvedimui ir kitiems rinkodaros veiksmams užsienio rinkose.
– Svarbiu eksporto ekosistemos veiksniu įvardijote institucinę paramą. Ar Lietuvos įmones tenkina gaunama pagalba?
– Tyrimo rezultatai rodo, kad verslo skatinimo bei ekonominio atstovavimo institucijų darbą įmonės vertina gerokai prasčiau nei savo vidinį potencialą – sukauptas kompetencijas, įdiegtas technologijas ar turimus verslo ryšius. Apklausoje dalyvavusių vadovų manymu, Lietuvoje stokojama aiškios eksporto skatinimo politikos ir suprantamų priemonių, valstybinių bei verslą skatinančių institucijų darbo koordinavimo.
Vyraujanti nuotaika – ES paramos teikimas yra komplikuotas bei kuriantis didelę administracinę naštą. Kuo daugiau laiko ir išteklių verslas turi skirti paramos administravimui, tuo mažiau dėmesio gali skirti inovacijoms, naujų rinkų paieškai ir naujų galimybių realizavimui.
Verslas pasigenda ir aktyvesnio eksporto rinkose dirbančių komercijos atašė bei ekonomiką kuruojančių diplomatų įsitraukimo. Kai kurios Lietuvos įmonės eksporto kliūtimis vardijo tokias problemas kaip „silpnas“, „atsainus“, „arogantiškas“, net „nuviliantis“ komercijos atašė darbas ir biurokratija, kurianti „papildomus kaštus verslui“.
Tyrimas parodė, kad eksportuojančios įmonės pasigenda ekonominio atstovavimo institucijų pateikiamų kokybiškų analizių apie eksporto rinkas. Verslas tikisi tendencijų ir įžvalgų užsienio rinkose pastebėjimo ir perteikimo verslui, analitinės informacijos ir verslo sąlygų užsienio rinkose išaiškinimo, pagalbos ieškant tikslinių kontaktų bei eksporto žinių gilinimo galimybių.
J. Butkevičienės magistro darbui „Antrepreneriškos orientacijos poveikis Lietuvos įmonių eksporto rezultatams“ (vadovė prof. dr. J. Sekliuckienė) 2017 m. skirta pirmoji vieta Ūkio ministerijos organizuojamame konkurse. Konkurse kasmet dalyvauja aukštųjų universitetinių mokyklų studentų magistro darbai, kuriuose nagrinėjamos šalies ekonomikai bei konkurencingumui aktualios temos. Darbus vertina Ūkio ministerijos, Lietuvos inovacijų centro, Mokslo ir technologijų parko, Fizinių ir technologijos mokslų centro bei verslo atstovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...