- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos įmonės jaučia stiprėjančią tarptautinę konkurenciją ir tiki, kad siekiant konkurencingumo tarptautinėse rinkose būtini drąsūs sprendimai. Tuo pačiu pripažįsta, kad vengia didelės rizikos, jaučia institucinės paramos ir rinkodaros specialistų stygių.
Tokius eksportuojančių Lietuvos įmonių tyrimo rezultatus pristato Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventė Jurgita Butkevičienė. Ūkio ministerijos organizuotame magistro baigiamųjų darbų konkurse jai atiteko pirmoji vieta už antrepreneriškos orientacijos poveikio Lietuvos įmonių eksportui tyrimą.
Apklaususi daugiau nei 100 eksportuojančių Lietuvos įmonių ir apibendrinusi eksporto plėtros kliūtis, J. Butkevičienė kelia Lietuvos įmonių inovatyvumo bei valstybės ir ekonominio atstovavimo institucijų darbo kokybės klausimus.
– Visuotinai priimtina nuostata, kad inovatyvioms įmonėms lengviau konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Kokį Lietuvos įmonių inovatyvumo lygį atskleidė atliktas tyrimas?, – paklausėme J. Butkevičienės.
– Surinkti duomenys rodo, kad Lietuvos įmonės labiau linkusios inovuoti gamybos metodus ir tobulinti vidinius procesus nei kurti ir įvedinėti į rinką naujus produktus. Iš dalies tai galima aiškinti tuo, kad tik trečdalis eksportuojamų produktų yra galutinio vartojimo prekės, t. y. daugiau nei pusė Lietuvos eksportuojamų gaminių yra tarpinio vartojimo produktai, neretai gaminami pagal užsienio užsakovų reikalavimus.
Didesnis įmonių inovatyvumas paprastai sietinas su didesne rizikos tolerancija. Eksportuojančiose Lietuvos įmonėse, kaip rodo tyrimas, rizikos toleravimas nėra labai stiprus. Įmonių atstovai supranta, kad būtini drąsūs ir plataus masto sprendimai siekiant konkuruoti tarptautiniu mastu, tačiau pasisako už pasvertą riziką ir nėra linkę imtis didelės rizikos projektų.
– Kaip įmonės vertina savo potencialą plėsti eksportą?
Dauguma tyrime dalyvavusių organizacijų teigia, kad savo įmonėse pasigenda stiprių rinkodaros specialistų ir kvalifikuoto eksporto personalo.
– Dauguma tyrime dalyvavusių organizacijų teigia, kad savo įmonėse pasigenda stiprių rinkodaros specialistų ir kvalifikuoto eksporto personalo. Įmonės gan gerai vertina turimą technologinę bazę ir partnerių tinklą, tačiau nurodo, kad trūksta kompetencijų bei išteklių prekės ženklų kūrimui ir rinkodaros veikloms užsienio rinkose.
Manau, eksporto personalo trūkumą iš dalies galėtų kompensuoti eksporto vadovų ugdymo ir eksporto kompetencijų vystymo programos. Praverstų ir institucinė parama tokių kompetencijų ugdymui.
Finansiniai eksporto skatinimo instrumentai išlieka svarbia eksporto apimčių didinimo paskata. Tai ir eksporto draudimas, parama dalyvavimui parodose, eksporto kontaktų tinklo plėtrai, naujų produktų įvedimui ir kitiems rinkodaros veiksmams užsienio rinkose.
– Svarbiu eksporto ekosistemos veiksniu įvardijote institucinę paramą. Ar Lietuvos įmones tenkina gaunama pagalba?
– Tyrimo rezultatai rodo, kad verslo skatinimo bei ekonominio atstovavimo institucijų darbą įmonės vertina gerokai prasčiau nei savo vidinį potencialą – sukauptas kompetencijas, įdiegtas technologijas ar turimus verslo ryšius. Apklausoje dalyvavusių vadovų manymu, Lietuvoje stokojama aiškios eksporto skatinimo politikos ir suprantamų priemonių, valstybinių bei verslą skatinančių institucijų darbo koordinavimo.
Vyraujanti nuotaika – ES paramos teikimas yra komplikuotas bei kuriantis didelę administracinę naštą. Kuo daugiau laiko ir išteklių verslas turi skirti paramos administravimui, tuo mažiau dėmesio gali skirti inovacijoms, naujų rinkų paieškai ir naujų galimybių realizavimui.
Verslas pasigenda ir aktyvesnio eksporto rinkose dirbančių komercijos atašė bei ekonomiką kuruojančių diplomatų įsitraukimo. Kai kurios Lietuvos įmonės eksporto kliūtimis vardijo tokias problemas kaip „silpnas“, „atsainus“, „arogantiškas“, net „nuviliantis“ komercijos atašė darbas ir biurokratija, kurianti „papildomus kaštus verslui“.
Tyrimas parodė, kad eksportuojančios įmonės pasigenda ekonominio atstovavimo institucijų pateikiamų kokybiškų analizių apie eksporto rinkas. Verslas tikisi tendencijų ir įžvalgų užsienio rinkose pastebėjimo ir perteikimo verslui, analitinės informacijos ir verslo sąlygų užsienio rinkose išaiškinimo, pagalbos ieškant tikslinių kontaktų bei eksporto žinių gilinimo galimybių.
J. Butkevičienės magistro darbui „Antrepreneriškos orientacijos poveikis Lietuvos įmonių eksporto rezultatams“ (vadovė prof. dr. J. Sekliuckienė) 2017 m. skirta pirmoji vieta Ūkio ministerijos organizuojamame konkurse. Konkurse kasmet dalyvauja aukštųjų universitetinių mokyklų studentų magistro darbai, kuriuose nagrinėjamos šalies ekonomikai bei konkurencingumui aktualios temos. Darbus vertina Ūkio ministerijos, Lietuvos inovacijų centro, Mokslo ir technologijų parko, Fizinių ir technologijos mokslų centro bei verslo atstovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...