- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik pusė šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos, o 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos, rodo „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas.
Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl savo finansinės padėties, lietuviai savo sąskaitas apmoka pakankamai rūpestingai – daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių visus savo finansinius įpareigojimus padengdavo laiku, o to nesugebančių padaryti gyventojų dalis nuo praėjusių metų sumažėjo 7 proc.
Lietuvos vartotojų instituto prezidentė Zita Čeponytė atkreipė dėmesį į tai, kad lietuviai finansinio raštingumo daugiausia išmoksta iš savo tėvų. Visgi, pasak jos, tai turi ir neigiamų aspektų.
„Noriu atkreipti dėmesį į tokį problemišką dalyką (...). Pirmiausia, iš kur mes gauname būtent finansinį raštingumą? Pirmoje vietoje – tėvai. Bet šiuo atveju, iš vienos pusės, tai gerai, tai yra šeimoje vaikai mokomi finansinio raštingumo. Tačiau, iš kitos pusės, tėvai neturi tiek žinių ir tas amžiaus atotrūkis pakankamai didelis, kad galėtų vaikams suteikti tas žinias profesionalias, naujas žinias“, – diskusijoje po tyrimo pristatymo sakė ji.
Pasak Z. Čeponytės, būtina daugiau kalbėti apie tvaresnį vartojimą.
„Mes labai mažai šiandien kalbame apie tokius dalykus, kaip, pavyzdžiui, finansinį lauką, o jis yra labai platus. (...) Jei kiekvienas lietuvis po 300 eurų išmeta kasmet būtent maisto atliekas nesutvarkydamas, nėra gebėjimo racionaliai nusipirkti ir racionaliai vartoti maistą“, – teigė ji.
„Intrum“ verslo operacijų ir IT direktorės Baltijos šalims Linos Šiumetės teigimu, verslas taip pat yra suinteresuotas, kad gerėtų vartojimo elgsena.
„Stiprus ir sveikas vartotojas yra sveikos, stiprios ekonomikos variklis. (...) Mes esame suinteresuoti, kad gerėtų vartojimo elgsena, nes tai gerins ir mūsų verslo rodiklius ir galimybę kalbėti apie geresnę ekonomiką. Bet ir apskritai, ką rodo šis tyrimas, tai tiesiog iškelia didelę problemą, ką mes laikome sveika vartosena, sveika elgsena. Ir, kaip matome, turime didelį atotrūkį nuo kitų Europos šalių, į kurias lygiuojamės“, – diskusijoje sakė ji.
Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovo Manto Zalatoriaus, jo nestebina žema Lietuvos vieta finansinio raštingumo reitinge.
Problema yra ta, kad mes esame jauna ekonomika, mes esame tarp tų 75 proc. neišprususių pasaulio gyventojų.
„Jau šį pavasarį Lietuvos bankų asociacija atliko tyrimą, kur mes išmatavome lietuvio finansinį išprusimą. Ir šitas tyrimas yra labai geras ta prasme, kad mes pagaliau įdėjome finansinį išprusimą į Europos kontekstą. Manęs visiškai nestebina mūsų paskutinė vieta. (...) Mes netgi sugebėjome parašyti pažymį vidutiniam lietuviui už finansinio išprusimo žinias. Jei maksimumas yra 10, tai finansinio raštingumo žinios vidutinio lietuvio buvo 4,3. Ir dėl to šita paskutinė vieta manęs nestebina. Kas manęs dar nestebina ir kas dar labiau jaudina, yra tai, kad, jei mes finansinį išprusimą skaidysime per amžiaus grupes, tai mūsų tyrimas parodė, kad jauniausi respondentai nuo 16 iki 24 metų, turi žymiai prastesnes finansinio išprusimo žinias negu, pavyzdžiui, nuo 45 iki 65 metų“, – sakė M. Zalatorius.
„Problema yra ta, kad mes esame jauna ekonomika, mes esame tarp tų 75 proc. neišprususių pasaulio gyventojų. Dar įdomiau – turtingos šalys ir finansinis išprusimas koreliuoja vienas prie vieno“, – pridūrė Lietuvos bankų asociacijos vadovas.
Šiųmetis bendrovės „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje auga skolinimosi kultūra, o 29 proc. šalies gyventojų per pastaruosius 6 mėnesius savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą.
Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupo nė kiek lėšų, o 56 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų nėra patenkinti kas mėnesį savo sukaupiamų santaupų dydžiu. Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Dar beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.
Remiantis tyrimo duomenimis, lietuviai iš visų tirtų Europos valstybių gyventojų išsiskiria mažiausiu finansiniu raštingumu. Kiek daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų sugebėjo teisingai susieti tam tikras finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais. Palyginimui, Europos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekia 63 proc. Be to, Europoje pakankamą finansinį išsilavinimą teigia įgiję daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) gyventojų, tuo metu Lietuvoje ši dalis tesiekia 56 proc.
„Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje. Tuo metu Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23-iąją vietą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų3
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...