- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje neregėtai suklestėjo vidurinė klasė – šimtai tūkstančių uždirba daugiau nei 2 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių. Šiemet Lietuvoje vyksta savotiškas sprogimas žmonių skaičiaus, kurie uždirba daugiau nei 5 tūkst. eurų, neatskaičiavus mokesčių, arba daugiau nei 3 025 eurus, atskaičiavus mokesčius. Jų šiuo metu – tris kartus daugiau nei pernai. Kas nutiko, kad Lietuvos gyventojai turtėja, ir ką tai reiškia valstybei ir ekonomikai, apie tai pokalbis su ISM universiteto Verslo tvarumo vadybos programos direktore dr. Virginija Poškute.
– Kaip žmogui suprasti, kad jis jau priklauso vidurinei klasei? Kokie vidurinės klasės kriterijai?
– Apie vidurinę klasę galima spręsti pagal gyventojų pajamas, išlaidas, galima spręsti pagal vartojimo krepšelį. Žmogus gali suprasti pagal tai, ar gali sau leisti tai, ką didžioji dauguma visuomenės šiandien jau leidžia aplink jį. Tie 65 proc. lietuvių gyvena labai panašiai arba bent palyginimai. Jie gali sau leisti panašų vartojimo krepšelį arba turi panašias pajamas.
– Gal kalbama tik apie didžiuosius miestus?
– Iš tiesų situacija netolygi. Kalbame apie 65 proc. vidutiniškai Lietuvoje. Žiūrint pagal statistiką, gyventojų pasiskirstymus, skirtumus tarp vartojimo išlaidų – dar labai didelis skirtumas tarp žmonių, gyvenančių didžiuosiuose miestuose ir mažesniuose miesteliuose, kaimuose. Kaimuose ir mažuose miesteliuose vidurinės klasės procentas mažesnis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar yra priežasčių, kodėl staiga vidurinė klasė pradėjo didėti?
– Turbūt vieno atsakymo nėra. Yra daug priežasčių. Viena jų – mūsų ekonomikos sankloda ir net struktūra, kad vis daugiau dirbame aukštesnę pridėtinę vertę kuriančiose srityse. Atlyginimų kartelė didėja, ypač kalbant apie jaunesnę kartą. Vyresnė karta šiek tiek sunkiau prisitaikė ir šiek tiek atsilieka pagal pajamų lygį, tačiau dabartiniai 30–40-mečiai niekada taip gerai negyveno.
– Yra tekę girdėti frazę, kad stipri vidurinė klasė lygu sveika ekonomika.
– Taip. Galiu pasirašyti po šiuo teiginiu, nes stipri vidurinė klasė rodo, kad nelyginės visuomenės nedaug. Kuo jos mažiau, kuo tolygesnė, tuo mažiau socialinių įtampų, stipresnė ekonomika. Tai ir laimės rodikliai.
– Ar galima dėti lygybės ženklą tarp Lietuvos vidurinės klasės ir Vakarų Europos vidurinės klasės?
– Mes labai sparčiai artėjame link Vakarų Europos vidurinės klasės pagal tai, kam ir kaip išleidžiame pajamas. Vienu aspektu atsiliekame: maistui skiriame daugiau išlaidų nei vidutinis europietis. Vidutiniškai Europoje skiriama apie 13–14 proc. vidutinio europiečio išlaidų, o Lietuvos vidutinis gyventojas skiria apie 20 proc. ir daugiau.
Atlyginimų kartelė didėja, ypač kalbant apie jaunesnę kartą.
– Italijoje situacija kitokia – ten daugiau uždirba ne jaunesnioji karta, o 65–70-mečiai. Gal visuomenei lengviau, kai vyresnioji karta uždirba daugiau ir gali save išlaikyti?
– Iš dalies taip. Senstant visuomenei matome, kad šiai grupei paramos reikia vis daugiau ir daugiau. Kuo jie gali daugiau save paremti, tuo lengviau kitoms visuomenės grupėms. Kita vertus, nereikia supaprastinti. Italijoje probleminė grupė yra jauna visuomenės dalis, kuri sunkiai įsilieja į darbo rinką. Netolygumų vis vien yra.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį6
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...