– Kur didžiausios Lietuvos ekonomikos problemos šiandien?

– Per drąsu sakyti, kad tai didžiausios problemos. Matome, kad pirmas ketvirtis buvo gana stiprus, palyginti su tuo, ko laukiame, kai prasidėjo Rusijos agresija prieš Ukrainą. Tiek pirmasis, tiek antrasis ketvirčiai daugelį analitikų nustebino. Žiūrint į ateitį, jau yra daugiau sudėtingesnių veiksnių, kuriuos sunku paaiškinti. Jei žiūrėsime, kas įvyko per tuos pusmečius ir ko reikėtų laukti, matome, kad neišnyko COVID-19 grėsmė, nesibaigia Rusijos agresija, valstybės žiūri, kaip atgrasyti ją nuo tolesnių veiksnių, priima papildomų sankcijų. Rusija priima grįžtamąsias sankcijas – riboja dujas. Taip pat pinigų politika atlieka savo vaidmenį, šiuo atveju, norint pažaboti infliaciją, imamasi tam tikrų priemonių. Žinoma, ir vis labiau pasigirstanti diskusija dėl pasaulinės recesijos, kuri verslus šiek tiek atbaido investuoti į tolesnę plėtrą ir priverčia namų ūkius galvoti apie ateitį.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kuri rizika realiausia ir ties kuria turėtume susitelkti, daryti namų darbus?

– Sudėtingiausias klausimas bus dėl energetikos. Jeigu norėsime kažką pakeisti ES mastu, reikėtų gana daug investicijų ir laiko viskam įgyvendinti. Terminalą nepasistatėme per metus ar pusmetį, užtruko ilgiau. Kitoms valstybėms reikės prisitaikyti, ir tai didžiausias iššūkis. Jis turėtų ateiti žiemą šildymo sezonu, kai bus išaugęs energijos poveikis. Kiti veiksniai nesudėtingi, bet visą laiką gali nutikti netikėtų įvykių, kurie gali viską kardinaliai pakeisti.

– Kaip tokie ekonomikos svyravimai paveiks gyventojus?

– Atlyginimų augimas gana spartus, pastarųjų mėnesių duomenimis, jis netoli 15 proc.

– Bet infliacija aukštesnė.

Nereikėtų tikėtis greito infliacijos mažėjimo. Išlieka aukštos energijos kainos, maisto irgi.

– Taip. Bet galima žiūrėti iš tos pusės, kad pripratome prie gana gerų laikų. Toks laikotarpis, kai, atmetus infliaciją, atlyginimai augo taip sparčiai, buvo matyti labai seniai. Kol kas visų tarptautinių institucijų ir mūsų analitinių centrų vertinimu, realių pajamų augimo sumažėjimas turėtų būti matomas tik šiemet, kitais metais turėtų atsigauti, kai infliacijos tempai reikšmingai sulėtės.

– Ar tikrai situacija dramatiška, ar tai tik kalbos?

– Negalima sakyti, kad nėra verslų, kurie nesusiduria su finansiniai sunkumais ir problemomis. Tačiau yra verslų, kurie gana gerai gyvena ir didina savo pelnus infliacijos laikotarpiu. Žiūrint į verslo pasitikėjimo rodiklius, kurie klausia dėl finansinės padėties, sunkumų, jie paaugę, palyginti su metų pradžioje, tačiau dabar lygis artimas 2019 m. Tais metais apie didelę krizę niekas nekalbėjo.

– Gyventojai išlaidauja, neinvestuoja ir netaupo, ar dėl to rudenį nematysime labai prastos situacijos?

– Trečiasis ketvirtis neturėtų būti labai prastas. Visi veiksniai, kurie prisidėjo prie ekonomikos sulėtėjimo šiais metais: sankcijos, dėl kurių neeksportavome rusiškų ir baltarusiškų krovinių, buvo užsidariusi „ORLEN Lietuva“ planiniam remontui, „Lifosos“ sustabdymas – turėjo reikšmingos įtakos ekonomikos augimui. Trečiąjį ketvirtį to nebus. Gali būti, kad gal tada net bus ekonomikos padidėjimas. Didysis klausimas – ketvirtasis ketvirtis: kaip viskas klostysis su energetika, ar pakaks žaliavų.

– Liepa matome lėtėjančią infliaciją. Vieni ekonomistai sako, kad ji jau išsikvėpė ir tik mažės, kiti – kad nieko panašaus. Kokia tiesa?

– Nereikėtų tikėtis greito infliacijos mažėjimo. Išlieka aukštos energijos kainos, maisto irgi. Palengvėjimo ženklų matosi. Pradėjo pigti žaliavos, trąšos. Recesijos baimė prisideda prie to, kad verslininkai stengiasi užsidirbti.

– Opozicija valdantiesiems siūlo ruošti papildomą antiinfliacinį paketą. Ar tikrai jo reikia?

– Mūsų vertinimu, jo dar nereikia. Žinoma, reikia palaukti rudens rodiklių. Nereikia prieš pusę metų daryti sprendimų, kurių prireiks rudenį. COVID-19 pandemija parodė ir Finansų ministerija pripažino, kad šiek tiek per daug įliejo pinigų į ekonomiką.