- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB) prognozuojant, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7 proc., šoko scenarijaus atveju – iki 0,4 proc., o dar blogesniu scenarijumi BVP gali trauktis 1,2 proc., centrinio banko vadovas sako, kad 2,7 proc. augimas remiasi duomenimis iki kovo pradžios – tai reiškia, kad Rusijai ir Baltarusijai taikomos sankcijos nėra visiškai įtrauktos į prognozę, todėl tikėtini ir kiti scenarijai.
Lietuvos bankas, be to, dukart padidino šių metų vidutinės metrinės infliacijos prognozę – nuo 5,1 proc. iki 10,5 proc.
„Nepaisant to, kad sankcijų poveikis nebuvo įtrauktas, mes reikšmingai peržiūrėjome tiek BVP, tiek infliacijos, tiek nedarbo prognozes ir peržiūrėjome neigiama kryptimi“, – spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
LB teigimu, šiuo metu itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikos raidą, todėl banko ekonomistai vietoj įprastų prognozių parengė tris scenarijus.
„Neapibrėžtumas yra didelis, tiek ekonominėje, tiek geopolitinėje aplinkoje, matome smarkiai svyruojančias išteklių kainas. Įprastai tokiais atvejais sudaryti vieną scenarijų sudėtinga, nes niekas ir nežino, kokį kelią pasirinks istorija“, – sakė G. Šimkus.
Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 dienos informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7 proc., o infliacija sieks 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 dienos, šalies BVP šiemet didės 0,4 proc., o infliacija sieks 11,1 proc.
Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetinis papildomas šokas ekonomikai, dėl kurio 2022 metais BVP sumažėtų 1,2 proc., o infliacija siektų 11,5 proc.
Nė vienas iš šių scenarijų neturėtų būti traktuojamas kaip pagrindinis ir visuose scenarijuose daroma prielaida, kad karo veiksmai apsiribos Ukrainos teritorija.
„Nė vienas iš šių scenarijų neturėtų būti traktuojamas kaip pagrindinis ir visuose scenarijuose daroma prielaida, kad karo veiksmai apsiribos Ukrainos teritorija“, – sakė LB vadovas G. Šimkus.
Jo teigimu, karo poveikis Ukrainoje Lietuvos infliacijai labiausiai bus juntamas per daugiau kilsiančias energijos karas, nes karas ir sankcijos didina įtampą energijos išteklių ir kitų žaliavų rinkose. BVP labiausiai veiks eksporto mažėjimas į Rusiją ir Baltarusiją, bei, tikėtina, į Ukrainą.
„Taip pat importuojamų žaliavų, kaip metalai, mediena trūkumas, kuris gali turėti neigiamą poveikį statybų, baldų pramonei, kurie prieš tai rodė puikius rezultatus. Įmanoma pakeisti žaliavas, surasti kitus tiekėjus iš kitų šalių, bet tai gali užtrukti ir būtų brangiau“, – sakė G. Šimkus.
„Prekybos sumažėjimas Rusijos, Baltarusijos kryptimi taip pat turės poveikį ne tik pačių prekybos apimčių mažėjimui, bet ir tai, kad mes, būdami kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, esame svarbi logistikos grandis ir tai turėtų neigiamai veikti transporto sektorių“, – kalbėjo jis.
Pernai gruodį centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,6 procento.
Šoko atveju – 0,4 proc. BVP augimas arba 1,2 proc. nuosmukis
Šoko scenarijaus atveju, jeigu eksporto apimtys į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą sumažėtų dviem trečdaliais, sumažėtų paklausa ES valstybėse, o Lietuvos įmonės nerastų 10 proc. daugiausiai iš šių šalių importuojamų žaliavų pakaitalų ir kainos pakiltų trečdaliu, Lietuvos BVP augimas galėtų siekti 0,4 procento.
Tuo metu jei eksporto į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą visai neliktų, sumažėtų paklausa ES valstybėse, o Lietuvos įmonės nerastų 20 proc. daugiausiai iš šių šalių importuojamų žaliavų pakaitalų ir kainos pakiltų trečdaliu, BVP galėtų susitraukti 1,2 procento.
„Energijos, žaliavų ir maisto kainų didėjimo prielaidos buvo tokios, kad šoko scenarijaus atveju rėmėmės kovo 17 dienos duomenimis, o didesnio šoko atveju ėmėme didžiausias kainas tarp vasario 28 dienos ir kovo 17 dienos“, – sakė G. Šimkus.
Pasak LB valdybos pirmininko, šoko scenarijaus atveju 2023 metais BVP augtų 2,1 proc., o didesnio šoko atveju – 1,5 proc. Tuo metu infliacijos augimas siektų atitinkamai 2,7 proc. ir 3 procento.
„Šokų poveikis infliacijos rodikliams yra kur kas mažesnis, tiek 2022 tiek 2023 metais skirtumai pakankamai nedideli, tai lemia tai, jog jau konvencinio scenarijaus atveju įtraukiamas pakankamai reikšmingas žaliavų ir maisto kainų padidėjimas. Antras dalykas – neigiamas šokų poveikis ekonomikos aktyvumui, o tai mažina infliacinį spaudimą šalies viduje ir tai sušvelnina kitų infliaciją didinančių veiksnių poveikį“, – sakė G. Šimkus.
G. Šimkus pabrėžė, kad šokų scenarijai remiasi prielaidomis dėl itin didelio neekonominių veiksnių poveikio, pavyzdžiui, galimo tolimesnio sankcijų Rusijai plėtimo.
LNK reportažas:
Infliacijos prognozė – 10,5 proc.
Anot jo, vidutinės metrinės infliacijos prognozė padidinta nuo 5,1 proc. iki 10,5 proc. Paslaugų kainų augimas šiais metais išliks spartus ir turėtų siekti 8,8 proc. 2023 metais infliacija turėtų sumažėti iki 2,7 proc., tačiau liks didesnė, nei prognozuota anksčiau – 2,3 procento.
G. Šimkaus teigimu, infliacijos augimą labiausiai lėmė brangstantys energijos ištekliai, tačiau numatoma, kad ir toliau augs maisto kainos, kartu su brangstančiomis žaliavomis prognozuojamas ir tolesnis pramonės prekių kainų augimas.
„Augs tiek elektros, gamtinių dujų, šilumos, degalų kainos, tad prognozuojame, kad šiemet energijos kainos veiksnys ir toliau bus pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Negana to, matome maisto kainų išaugimą rinkose, išaugo trąšų kainos, pašarų kainos, tai didesnę nei anksčiau infliacijos dalį lems maisto kainų augimas“, – sakė G. Šimkus.
Nedarbo prognozė siekia 7,1 proc. – maždaug tiek pat, kiek buvo ir pernai. Darbo užmokestis šiemet turėtų augti 10,7 procento.
I. Šimonytė: Vyriausybė remsis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis
Premjerė nekomentuoja naujausių Lietuvos banko (LB) ekonomikos prognozių, nes jose pasigenda pagrindinio scenarijaus. Ingrida Šimonytė sako, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis.
„Nežinau, kuo skiriasi skirtingų scenarijų prielaidos, nes Vyriausybei paprastai tenka apsispręsti ne dėl trijų scenarijų o dėl tam tikro centrinio (...). Nežinau, ką centrinis bankas laiko labiausiai tikėtinu scenarijumi“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė premjerė, komentuodama LB parengtus tris scenarijus, kaip šiemet galėtų vystytis šalies ekonomika.
I. Šimonytė teigė, jog siūlydama antiinfliacines priemones, o kartu ir biudžeto peržiūrą, Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis.
„Šiuo atveju aš lauksiu, kol savo projekcijas atnaujins Finansų ministerija, kuri tai padarys kitą savaitę, pagal tai bus atnaujintos makroekonominės projekcijos, taip pat ir biudžeto, o pagal tai bus teikiami Vyriausybės pasiūlymai dėl to, kokių sprendimų reikėtų, kad infliacijos pasekmės būtų amortizuotos toms socialinėms grupėms, kurioms jos yra skaudžiausios“, – sakė premjerė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui4
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...