Lietuvos banko vadovas: didelis neapibrėžtumas verčia kurti kelis ūkio raidos scenarijus

Lietuvos bankas, be to, dukart padidino šių metų vidutinės metrinės infliacijos prognozę – nuo 5,1 proc. iki 10,5 proc.

„Nepaisant to, kad sankcijų poveikis nebuvo įtrauktas, mes reikšmingai peržiūrėjome tiek BVP, tiek infliacijos, tiek nedarbo prognozes ir peržiūrėjome neigiama kryptimi“, – spaudos konferencijoje sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

LB teigimu, šiuo metu itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių tikėtiną ekonomikos raidą, todėl banko ekonomistai vietoj įprastų prognozių parengė tris scenarijus.

„Neapibrėžtumas yra didelis, tiek ekonominėje, tiek geopolitinėje aplinkoje, matome smarkiai svyruojančias išteklių kainas. Įprastai tokiais atvejais sudaryti vieną scenarijų sudėtinga, nes niekas ir nežino, kokį kelią pasirinks istorija“, – sakė G.  Šimkus.

Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 dienos informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7 proc., o infliacija sieks 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 dienos, šalies BVP šiemet didės 0,4 proc., o infliacija sieks 11,1 proc.

Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetinis papildomas šokas ekonomikai, dėl kurio 2022 metais BVP sumažėtų 1,2 proc., o infliacija siektų 11,5 proc.

Nė vienas iš šių scenarijų neturėtų būti traktuojamas kaip pagrindinis ir visuose scenarijuose daroma prielaida, kad karo veiksmai apsiribos Ukrainos teritorija.

„Nė vienas iš šių scenarijų neturėtų būti traktuojamas kaip pagrindinis ir visuose scenarijuose daroma prielaida, kad karo veiksmai apsiribos Ukrainos teritorija“, – sakė LB vadovas G. Šimkus.

Jo teigimu, karo poveikis Ukrainoje Lietuvos infliacijai labiausiai bus juntamas per daugiau kilsiančias energijos karas, nes karas ir sankcijos didina įtampą energijos išteklių ir kitų žaliavų rinkose. BVP labiausiai veiks eksporto mažėjimas į Rusiją ir Baltarusiją, bei, tikėtina, į Ukrainą.

„Taip pat importuojamų žaliavų, kaip metalai, mediena trūkumas, kuris gali turėti neigiamą poveikį statybų, baldų pramonei, kurie prieš tai rodė puikius rezultatus. Įmanoma pakeisti žaliavas, surasti kitus tiekėjus iš kitų šalių, bet tai gali užtrukti ir būtų brangiau“, – sakė G. Šimkus.

„Prekybos sumažėjimas Rusijos, Baltarusijos kryptimi taip pat turės poveikį ne tik pačių prekybos apimčių mažėjimui, bet ir tai, kad mes, būdami kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, esame svarbi logistikos grandis ir tai turėtų neigiamai veikti transporto sektorių“, – kalbėjo jis.

Pernai gruodį centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,6 procento.

Šoko atveju – 0,4 proc. BVP augimas arba 1,2 proc. nuosmukis

Šoko scenarijaus atveju, jeigu eksporto apimtys į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą sumažėtų dviem trečdaliais, sumažėtų paklausa ES valstybėse, o Lietuvos įmonės nerastų 10 proc. daugiausiai iš šių šalių importuojamų žaliavų pakaitalų ir kainos pakiltų trečdaliu, Lietuvos BVP augimas galėtų siekti 0,4 procento.

Tuo metu jei eksporto į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą visai neliktų, sumažėtų paklausa ES valstybėse, o Lietuvos įmonės nerastų 20 proc. daugiausiai iš šių šalių importuojamų žaliavų pakaitalų ir kainos pakiltų trečdaliu, BVP galėtų susitraukti 1,2 procento.

„Energijos, žaliavų ir maisto kainų didėjimo prielaidos buvo tokios, kad šoko scenarijaus atveju rėmėmės kovo 17 dienos duomenimis, o didesnio šoko atveju ėmėme didžiausias kainas tarp vasario 28 dienos ir kovo 17 dienos“, – sakė G. Šimkus.

Pasak LB valdybos pirmininko, šoko scenarijaus atveju 2023 metais BVP augtų 2,1 proc., o didesnio šoko atveju – 1,5 proc. Tuo metu infliacijos augimas siektų atitinkamai 2,7 proc. ir 3 procento.

„Šokų poveikis infliacijos rodikliams yra kur kas mažesnis, tiek 2022 tiek 2023 metais skirtumai pakankamai nedideli, tai lemia tai, jog jau konvencinio scenarijaus atveju įtraukiamas pakankamai reikšmingas žaliavų ir maisto kainų padidėjimas. Antras dalykas – neigiamas šokų poveikis ekonomikos aktyvumui, o tai mažina infliacinį spaudimą šalies viduje ir tai sušvelnina kitų infliaciją didinančių veiksnių poveikį“, – sakė G. Šimkus.

G. Šimkus pabrėžė, kad šokų scenarijai remiasi prielaidomis dėl itin didelio neekonominių veiksnių poveikio, pavyzdžiui, galimo tolimesnio sankcijų Rusijai plėtimo.

LNK reportažas:

Infliacijos prognozė – 10,5 proc.

Anot jo, vidutinės metrinės infliacijos prognozė padidinta nuo 5,1 proc. iki 10,5 proc. Paslaugų kainų augimas šiais metais išliks spartus ir turėtų siekti 8,8 proc. 2023 metais infliacija turėtų sumažėti iki 2,7 proc., tačiau liks didesnė, nei prognozuota anksčiau – 2,3 procento.

G. Šimkaus teigimu, infliacijos augimą labiausiai lėmė brangstantys energijos ištekliai, tačiau numatoma, kad ir toliau augs maisto kainos, kartu su brangstančiomis žaliavomis prognozuojamas ir tolesnis pramonės prekių kainų augimas.

„Augs tiek elektros, gamtinių dujų, šilumos, degalų kainos, tad prognozuojame, kad šiemet energijos kainos veiksnys ir toliau bus pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Negana to, matome maisto kainų išaugimą rinkose, išaugo trąšų kainos, pašarų kainos, tai didesnę nei anksčiau infliacijos dalį lems maisto kainų augimas“, – sakė G. Šimkus.

Nedarbo prognozė siekia 7,1 proc. – maždaug tiek pat, kiek buvo ir pernai. Darbo užmokestis šiemet turėtų augti 10,7 procento.

I. Šimonytė: Vyriausybė remsis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis

Premjerė nekomentuoja naujausių Lietuvos banko (LB) ekonomikos  prognozių, nes jose pasigenda pagrindinio scenarijaus. Ingrida Šimonytė sako, kad siūlydama antiinfliacines priemones Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis.

„Nežinau, kuo skiriasi skirtingų scenarijų prielaidos, nes Vyriausybei paprastai tenka apsispręsti ne dėl trijų scenarijų o dėl tam tikro centrinio (...). Nežinau, ką centrinis bankas laiko labiausiai tikėtinu scenarijumi“, – žurnalistams trečiadienį Seime sakė premjerė, komentuodama LB parengtus tris scenarijus, kaip šiemet galėtų vystytis šalies ekonomika.

I. Šimonytė teigė, jog siūlydama antiinfliacines priemones, o kartu ir biudžeto peržiūrą, Vyriausybė vadovausis ne LB, o Finansų ministerijos prognozėmis.

„Šiuo atveju aš lauksiu, kol savo projekcijas atnaujins Finansų ministerija, kuri tai padarys kitą savaitę, pagal tai bus atnaujintos makroekonominės projekcijos, taip pat ir biudžeto, o pagal tai bus teikiami Vyriausybės pasiūlymai dėl to, kokių sprendimų reikėtų, kad infliacijos pasekmės būtų amortizuotos toms socialinėms grupėms, kurioms jos yra skaudžiausios“, – sakė premjerė.