Lietuvos banko prognozės ekonomistams atrodo keistai: tai svajonės

Duonos kepalas pernai brango trečdaliu. Pastarąjį kartą kaina keitėsi dar lapkritį.

„Per praėjusius metus kainą kėlėme tris kartus – viso pakėlėme apie 33 proc.“, – sakė „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas.

Tiesa, kainų šiemet didinti jau nebeplanuojama, tačiau ir pigesnės duonos pirkėjai kol kas nesulauks.

„Stabilizavosi rinkoje kainos, krinta elektros kaina. Žaliavas tiekiantys tiekėjai kainų nemažina, nes akcentuoja, kad užsipirko, kai buvo brangu“, – komentavo V. Baranauskas.

Esą verslas, purtomas įvairiausių krizių, patyrė daugybę išlaidų. Gyventojai – taip pat. Todėl pinigines praverti net ir būtiniausiems maisto produktams jie nusiteikę vangiau nei anksčiau.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Prekyvietėse vis dar jaučiamas sulėtėjimas. Manau, reikia sulaukti šildymo pabaigos ir turėtų šiek tiek atsigauti“, – optimistiškai žvelgė V. Baranauskas.

Kad Lietuvos ekonomika atsigaus jau kitą pusmetį, prognozuoja ir Lietuvos bankas.

„Šie metai, kai palyginamoji bazė išsilygino, ketvirtinis augimas būtų vidutiniškai apie 0,7 proc. nuo metinės 1,3 proc., tačiau tai tikras augimas“, – sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Anot Lietuvos banko, blogiausia – jau praeityje. Maždaug nuo vasaros šalies ūkis augs sparčiau, darbo užmokesčio augimas aplenks infliaciją, o gyventojų perkamoji galia pradės didėti.

„Pagerinome infliacijos prognozę – vidutinę metinę infliacijos prognozę šiems metams sumažinome iki 9 proc. Darbo užmokesčio augimo prognozę pagerinome iki 10 proc. Vadinasi, darbo užmokesčio Lietuvoje augimas aplenks infliacijos tempus“, – prognozavo G. Šimkus.

Tiesa, tokios prognozės kitiems šalies ekonomistams atrodo keistai.

„Lūkestis, kad jau antrą pusmetį galėtų sparčiau augti Lietuvos ekonomika, yra labai optimistinis ir jį reikėtų labiau vadinti svajone, o ne prognozėmis“, – optimizmu netryško ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Šiemet Lietuvai gali nutikti negili 0,5 proc. recesija“, – prognozavo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

„Nesu tikras, ar atlyginimų augimas Lietuvoje bus ilgalaikis. Sakyčiau, kad pirmą šių metų pusmetį – taip, tačiau dėl antro būčiau labai skeptiškas. Manau, Lietuvoje recesijos ir krizės rizika yra neįvertinama“, – ekonomikos situaciją komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Anot ekonomistų, recesijos neišvengs ir kitos euro zonos šalys. Bankų griūtis JAV prisidėjo prie griežtesnio kreditavimo. Tai atsilieps ir Lietuvos eksporto rinkoms. Joms neigiamą įtaką jau ir taip daro po pandemijos atsigaunanti Kinija.

„JAV lūkesčiai vis dar reikšmingai nepasitaisę. Bankų sistemos nervingumas tikrai išaugęs. Kalbant apie Lietuvą, kol kas prošvaisčių eksporto plotmėje tikrai nėra“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Sunku tikėtis, kad Lietuva yra kažkokia stebuklinga sala, kuri išvengs visų šių negandų“, – apie galimus sunkumus prakalbo N. Mačiulis.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad iki 2 proc. infliacija šiemet nesumažės, vadinasi, Europos Centrinis Bankas (ECB) ir toliau didins palūkanų normas. Vien nuo liepos tai padarė jau šešis kartus.

„Palūkanų normų didinimas yra kartus ir skausmingas, bet būtinas vaistas infliacijos ugniai numalšinti“, – komentavo G. Šimkus.

Vis dėlto dabartinio infliacijos mažėjimo N. Mačiulis su ECB veiksmais nesieja.

„ECB tyrimai rodo, kad jo monetarinės politikos įtaka infliacijai yra minimali. Net nereikia būti ekonomistu, kad suprastum, jog naftos, kviečių, gamtinių dujų, saulėgrąžų aliejaus ir žaliavinio pieno kaina sumažėjo ne dėl to, kad buvo pakeltos palūkanų normos“, – akcentavo N. Mačiulis.

Sunku tikėtis, kad Lietuva yra kažkokia stebuklinga sala, kuri išvengs visų šių negandų.

Lietuvos banko vadovo teigimu, nors nerimo daug, tačiau jokių ženklų dėl itin pablogėjusios paskolas turinčių gyventojų padėties kol kas nėra.

„Nematome, kad kažkaip būtų išaugęs ar pasikeitęs neveiksnių paskolų skaičius. Taip, tai laikotarpis, kuris būsto paskolų ėmėjams skausmingesnis, jį reikia iškentėti“, – ragino G. Šimkus.

„Tik apie 16–17 proc. Lietuvos gyventojų turi būsto kreditus bankuose“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Nors infliacija maisto kainoms tokios įtakos kaip pernai jau nebedarys, dėl atlyginimų augimo paslaugos vis dar brangs.