LB valdybos narys Simonas Krėpšta sako, jog centrinis bankas nesiūlo strateginės reformos, kuriai dabar nebūtų tinkamas laikas.

„Girdime, kokie lūkesčiai šiuo metu keliami visuomenės ir su kokiomis problemomis susiduria šiuo metu įtraukiami automatiniu būdu į sistemą. Pakeitimai yra susiję su daliniais patikslinimais ir tai nėra strateginė reforma, kurią siūlytume šiuo metu daryti. Strateginei reformai laikas ne pats tinkamiausias, turint galvoje nuosmukį rinkoje, kuris įvyko praėjusiais metais“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė S. Krėpšta.

LB teigimu, jei žmogaus pensija nedidelė ir jis sukaupė nedaug lėšų fonde, periodinės išmokos iš fondo visą likusį gyvenimą tampa abejotinos.

Sistemos tikslas nėra erzinti žmones ir įtraukti tuos, kurie tikrai nenori šioje sistemoje dalyvauti.

„Iš tiesų tam tikrus žmones šiek tiek ir erzina, kai sukaupta nedaug lėšų ir vis tiek yra prievolė pirkti periodinę išmoką. Čia galėtų būti tampresnis ryšys tarp išmokos dydžio ir vidutinės pensijos to asmens, jei santykis mažas, 3-5 proc., tai tikrai nėra tas priedas, kuris turėtų būti mokamas periodiniais mokėjimais visą likusį gyvenimą“, – sakė S. Krėpšta.

Be to, LB siūlo mažinti atskaitymus iš pensijų fondų. 

„Atskaitymų mažinimas – jie Lietuvoje yra gana maži, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet tikrai verta paieškoti galimybių dar labiau mažinti mokesčius, pensijų atskaitymus. Pavyzdys būtų turto išsaugojimo fondai – jų mokesčiai galėtų būti susieti su uždirbama grąža ir iš esmės tapti sėkmės mokesčiais, kai grąža neigiama, ir mokesčiai galėtų būti lygūs nuliui“, – kalbėjo jis.

S. Krėpšta pabrėžė, jog pensijų sistema yra svarbi gyvenimo dalis, lemianti jo kokybę išėjus į pensiją, o „neapgalvotų sprendimų rizikos yra labai didelės“. Automatinis įtraukimas, pasak jo, taip pat yra svarbi sistemos dalis.

„Atsisakius sistemos arba ją reformavus taip, kad kaupiančiųjų joje liktų labai mažai, to kaina būtų 30 proc. mažesnės pajamos būsimiems pensininkams“, – sakė S. Krėpšta.

LB siūlo suteikti daugiau lankstumo dėl automatinio įtraukimo į antrą pakopą. Pavyzdžiui, vieną kartą žmogui atsisakius antrą kartą jam galėtų būti siūloma po trejų ar penkerių metų, arba suteikti galimybę pasitraukti po 1-3 mėnesių atskaičius pirmą įmoką.

„Sistemos tikslas nėra erzinti žmones ir įtraukti tuos, kurie tikrai nenori šioje sistemoje dalyvauti. Šiame kontekste – gal trys įtraukimo etapai, jų šiek tiek per daug. Kita galimybė – žmogui, kuris įtraukiamas pirmą kartą į sistemą ir sumoka įmoką, turėtų turėti tam tikrą protingą laikotarpį – vieno ar kelių mėnesių, kai jis galėtų pasitraukti iš sistemos“, – sakė S. Krėpšta.

Taip pat siūloma suteikti pensijų kaupimo bendrovėms daugiau atsakomybės ir lankstumo investuojant: nedidinant rizikos padidinti investavimo objektų spektrą, leidžiant ribotą dalį pensijų fondų lėšų investuoti į dabar nenumatytas finansines priemones.

Be kita ko, LB ragina pateikti žmonėms aiškesnės ir išsamesnės informacijos.

S. Krėpšta taip pat siūlo diskutuoti dėl lankstesnio įmokų nemokėjimo laikotarpio, ilgesnių nei vienerių metų „atsotogų“. Be to, jis siūlo svarstyti galimybę pasiimti dalį sukauptų lėšų tam tikrais gyvenimo atvejais – kai kuriose kitose šalyse tokia galimybė yra.

„Tai sritis, kur pokyčiai turėtų būti atlikti labai smarkiai pagalvojus, nes (...) jeigu būtų atvertos per plačiai tos durys ir būtų daugiau galimybių pasiimti lėšas, būtų netenkama pajamų, kai žmogus išeina į senatvę. Niekam nekyla klausimas, kad galbūt „Sodros“ pensiją būtų galima anksčiau gauti, vienu mokėjimu čia ir dabar, kai jos labai reikia“, – sakė S. Krėpšta.

LB siūlymus pateikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Šiuo metu antrojoje pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių – pusė Lietuvos gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst., arba 54 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad, priklausomai nuo pajamų, galima papildomai sukaupti iki 30 proc. priedą prie būsimos pensijos.

Lietuvoje vidutinė pensija siekia šiek tiek mažiau nei 50 proc. vidutinio atlyginimo. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Skandinavijos šalyse šis rodiklis siekia 70 proc., tačiau privaloma darbuotojo ir darbdavio įmoka siekia apie 10 proc. pajamų, o Lietuvoje – 3 proc. darbuotojo ir 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio valstybės įmoka.

Be to, Danijoje, Suomijoje, Islandijoje, Švedijoje, Latvijoje ir daugelyje kitų EBPO šalių dalyvavimas pensijų kaupime yra privalomas.