Lietuvos bankas: šiemet tikimasi 5,1 proc. BVP augimo

Lietuvos ekonomika pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį grįžo į priešpandeminį lygį, o finansų sistema sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius. Geri metų pradžios ekonominiai rodikliai leidžia didinti BVP prognozę – šiemet tikimasi 5,1 proc. augimo. Vis dėlto budrumo reikia dėl augančių biudžeto deficito ir valstybės skolos, tebeegzistuojančios įmonių bankrotų bangos rizikos ir aktyvios gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos.

„Lietuvos ekonomika „persirgo“ palyginti švelnia forma, net jei atskiruose ūkio sektoriuose simptomai buvo ir tebėra pakankamai rimti. Pandemijos pasekmių švelninimo priemonės labiausiai nukentėjusiesiems tebėra svarbios, tačiau jau dabar turime atlikti namų darbus, kad parama būtų ne „pravalgyta“, o efektyviai investuota, taip prisidedant prie tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo pasibaigus pandemijai“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Jo teigimu, į ekonomikos transformaciją investuotos milijardinės europinės paramos lėšos padidintų ilgalaikį ekonomikos potencialą ir sudarytų palankesnes sąlygas mažinti valstybės skolos lygį ateityje. Patvirtintoje 2021 m. Stabilumo programoje ir šiuo metu svarstomuose biudžeto pakeitimuose numatoma, kad nuo 2020 m. iki 2023 m. skola padidės beveik 10 proc. punktų iki 58 proc. BVP ir priartės prie Mastrichto kriterijaus – 60 proc. BVP. Biudžeto deficitas kitąmet sieks 6 proc. – bus dvigubai didesnis, nei planuota anksčiau, ir tik 2024 m. grįš žemiau Europos stabilumo ir augimo pakte nubrėžtos 3 proc. ribos.

Lietuvos ekonomika „persirgo“ palyginti švelnia forma, net jei atskiruose ūkio sektoriuose simptomai buvo ir tebėra pakankamai rimti.

Lietuvos banko ekonomistai padidino 2021 m. BVP augimo prognozę 2,2 proc. punkto – iki 5,1 proc., 2022 m. numatomas 4,1 proc. augimas (ankstesnė prognozė – 5,1 %). Spartesnį ekonomikos atsigavimą šiemet lemia užtikrintas vartojimas ir atsigaunančios verslo investicijos – juos teigiamai veikia įsibėgėjanti vakcinacija ir gerėjanti epidemiologinė padėtis tiek Lietuvoje, tiek pagrindinėse Lietuvos eksporto rinkose. Sparčiau atsigaunant ekonomikai, greičiau kilo ir kainos. Vis dėlto numatoma, kad šiemet infliacijos padidėjimas bus laikinas ir nuosaikus. Lietuvoje šiemet numatoma 2,2, o 2022 m. – 2,1 proc. infliacija. Darbo užmokestis ir toliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Prognozuojama, kad šiemet atlyginimai kils vidutiniškai 7, kitąmet – 5,9 proc.

Lietuvos finansų sistema reikšmingų nuostolių dėl pandemijos iki šiol nepatyrė, o bankų testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad jie turi pakankamą kapitalo šarvą ir gebėtų atlaikyti net ir reikšmingą hipotetinį 6,8 proc. ekonomikos nuosmukį. Kaip pagrindinės rizikos finansų sistemai įvardijamos suvaržymų paveiktų įmonių finansinės būklės pablogėjimas ir su tuo susiję padariniai ekonomikai bei istoriškai didelį aktyvumą pasiekusios gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) rinkos perkaitimo rizika. Vis dar vyrauja didelis neapibrėžtumas dėl dalies įmonių bankrotų masto ateityje, ypač kol kas dar palaikomų valstybės pagalbos priemonėmis verslų. Tai vadinamosios įmonės zombiai – jos pasibaigus pagalbai nesugebės vykdyti įsipareigojimų ir tęsti veiklos. Pandeminiais 2020 m. įmonių bankrotų skaičius buvo perpus mažesnis nei 2019 m. Dar labiau įmonių bankrotų sumažėjo šiemet – per pirmus penkis mėnesius bankrutuojančiųjų buvo beveik dviem trečdaliais mažiau nei atitinkamu laikotarpiu 2019 m. Jei ateityje bankrotų staigiai daugėtų ir jie viršytų prieš pandemiją buvusį įprastą lygį dėl įmonių, kurios pasidarė priklausomos nuo valstybės pagalbos ir nesugebėjo prisitaikyti, tai neigiamai paveiktų ir kitus sektorius.

Gyvenamojo NT rinkoje išryškėjo per pandemiją susikaupusios paklausos efektas – reikšmingai padidėjusi paklausa pakėlė būsto kainas ir padidino riziką dėl galimo būsto rinkos perkaitimo.

„Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, būsto kainos šiuo metu vis dar atitinka fundamentalius rodiklius, kurie per pandemiją taip pat gerėjo: sparčiai didėjo atlyginimai, santaupos ir gyventojų skaičius didmiesčiuose. Tačiau užsitęsusio didelio NT rinkos aktyvumo ir pernelyg optimistinių lūkesčių kokteilis galėtų paskatinti netvarų kainų kilimą ir būsto rinkos perkaitimą. Dėl to atidžiai stebime šią rinką ir esame pasirengę reaguoti, kai matysime, kad to reikia“, – sako G. Šimkus.

Tiesa, NT rinkai riziką kelia ne perteklinis kreditavimas, o per pandemiją išryškėjęs vadinamosios suspaustos paklausos spiralės efektas. Su paskola įsigyjamų būstų dalis yra stabili, o nuo perteklinio skolinimosi patikimai saugo Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimai.

Labiausiai pakilusi temperatūra jaučiama pirminėje, t. y. plėtotojų parduodamo naujo būsto, rinkoje. Čia formavosi paklausos ir pasiūlos atotrūkis, prisimintos po ankstesnės NT krizės jau spėtos pamiršti spekuliacijos rezervacijomis, kai siekiama ne įsigyti rezervuojamą būstą, bet perparduoti rezervacijos sutartį brangiau. Realiu laiku teikiamų oficialių duomenų apie rezervacijas trūkumas neleidžia objektyviai vertinti šios rinkos tendencijų, todėl Lietuvos bankas pateikė siūlymą privalomai registruoti tokias sutartis. Sutarčių registras padidintų šios rinkos skaidrumą, padėtų nustatyti preliminarų pardavimų skaičių, sandorių iš brėžinių skaičių ir identifikuoti spekuliacines rezervacijas.

NT rinkos tvarumą padidinti galėtų ir NT apmokestinimo peržiūra. Lietuvos bankas yra pasirengęs aktyviai įsitraukti į diskusijas dėl NT mokesčio sąrangos tobulinimo.

Kredito įstaigoms tebegalioja per pandemiją sušvelninti kapitalo reikalavimai. Lietuvos bankas kas ketvirtį peržiūri anticiklinio kapitalo rezervo normą, kuri šiuo metu yra 0 proc., o šiemet įgyvendinus Europos Sąjungos (ES) Kapitalo reikalavimų direktyvą, atsiras galimybė bankams taikyti sektorinį sisteminės rizikos rezervą. Juo gali būti didinami kapitalo reikalavimai konkrečiam skolinimo segmentui, pavyzdžiui, būsto kreditavimui. Būsto paskolų dalis šalies bankų portfeliuose didėja jau nuo 2016 m., o pats būsto paskolų portfelis ir toliau auga sparčiai. Būsto paskolų ir būsto kainų augimas Lietuvoje jau keletą metų yra vienas sparčiausių ES. Jei ir toliau didėtų būsto paskolų svarba finansų sistemoje, nesikeistų situacija ir augtų ekonomika, Lietuvos bankas svarstytų taikyti sektorinį sisteminės rizikos rezervą būsto paskolų portfeliui, kuris didintų bankų kapitalo atsargą ir atsparumą galimai gyvenamojo NT rinkos perkaitimo rizikai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių