- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas numato, kad kitų šalių ekonominis lėtėjimas netrukus pasieks ir Lietuvą, o ūkio plėtra kitąmet turėtų būti gerokai lėtesnė nei šiemet.
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus teigė, kad pasaulyje didėja nerimas dėl tolesnės ekonomikos raidos, o tai darys įtaką ir Lietuvos ūkiui.
„Lietuva yra maža, atvira ekonomika, tai, kas vyksta pasaulio ūkyje, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai paveikia Lietuvą. (...) Optimizmo stoką jaučia tiek ekonomikos ekspertai, tiek finansų rinkos. Optimizmas slopo nuo 2018 metų, šiek tiek atsigavo šių metų pavasarį ir vėl krito žemyn. Tai siejasi su įtampa tarptautinės prekybos srityje. Nuotaikų blogėjimas yra platus, stebimas įvairiose šalyse.
Augimo tempai turėtų lėtėti.
Lietuvoje pasitikėjimo rodikliai kol kas aukšti, ekonomikos plėtra pirmą pusmetį buvo įspūdinga. Pasitikėjimo rodiklis Lietuvoje pasisukęs žemyn, bet lygiai skirtingi (nei kitose šalyse. – ELTA). Lietuvoje rodiklis yra gerokai aukštesnis. Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos ūkis augo 4 proc., tai daugiau nei praėjusiais metais. Augimą lėmė vidaus veiksniai“, – sakė G. Šimkus.
Lietuvos banko prognozėmis, šalies ekonomika šiemet augs 3,7 proc., o kitąmet – 2,5 proc. Ūkio aktyvumas Lietuvoje kol kas nuosekliai auga veikiamas vidaus rinkos – investicijų ir gyventojams palankios darbo rinkos. Šiemet ES paramos lėšų investicijoms į Lietuvą atkeliavo 68 proc. daugiau nei pernai.
„Tiek šiais, tiek kitais metais tikimės ekonomikos augimo“, – pridūrė Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.
Gediminas Šimkus / M. Morkevičius/ELTOS nuotr.
Pasak G. Šimkaus, darbo rinkos sąlygos vis dar palankios gyventojams – trūksta darbuotojų, o tai lemia gana spartų darbo užmokesčio augimą. Lietuvos bankas numato, kad šiemet atlyginimų augimas turėtų siekti 8,5 proc., tačiau kitais metais sulėtės iki 6,7 proc.
„Darbo užmokestis sparčiai auga. Anksčiau namų ūkių pajamų padidėjimą namų ūkiai nukreipdavo daugiausiai į vartojimą ar jį suvalgydavo infliacija, šiuo metu disponuojamos pajamos auga taip sparčiai, kad dalis lėšų skiriama taupymui“, – sakė G. Šimkus.
„Verslas, tikėtina, mažiau arba konservatyviau planuos savo investicijas. (...) Eksporto augimo tempai turėtų lėtėti, (...) užsienio paklausa turėtų sumenkti“, – pridūrė G. Šimkus.
Infliacija, Lietuvos banko prognozėmis, kitais metais turėtų siekti 2,2 proc. Labiausiai turėtų brangti paslaugos – jų kainos auga apie 5 proc. per metus.
„Apie pusę infliacijos lėmė paslaugų kainų didėjimas. Maisto kainos šiais metais ūgtelėjusios ir taip pat vaidina svarbesnį vaidmenį bendroje infliacijoje. Daržovės pabrango kone 40 proc. per metus. Tai susiję su prastu derliumi“, – teigė G. Šimkus.
Gediminas Šimkus / M. Morkevičius/ELTOS nuotr.
Lietuvos banko atstovo teigimu, stipriausiais poveikis Lietuvos ūkiui gali pasireikšti „Brexitui“ įvykus be susitarimo.
„Jungtinė Karalystė yra viena populiariausių migracijos krypčių. Tai, ką žinome, du trečdaliai jos žemės ūkio produkcijos eksporto yra ES kryptimi. 90 proc. dirbančiųjų Jungtinės Karalystės žemės ūkio sektoriuje yra Rytų Europos žmonės, tarp jų ir lietuviai. Visi neapibrėžtumai neigiamai veikia svaro kursą, eurų prasme ten gyvenantys žmonės uždirba mažiau, o būtent 20 proc. perlaidų yra iš Jungtinės Karalystės. Poveikis ekonomikai yra tiesioginis ir netiesioginis. Tiesioginis – per naujus muitus, tarifus, ribotą ekonomikos aktyvumą. (...) Netiesioginis poveikis atsiranda per neapibrėžtumą, mažėjantį rinkos pasitikėjimą“, – sakė G. Šimkus.
Lietuvos banko manymu, Lietuvos realusis BVP, įvykus „Brexitui“ be susitarimo, kristų 0,8 proc. punkto per trejus metus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti9
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...