- Vytautas Budzinauskas, Jūratė Damulytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujausia statistika apie šalies ekonomikos būklę nustebino, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Pasak Vito Vasiliausko, mažesnį nei prognozuotą ūkio nuosmukį lėmė valstybės atsakas į koronaviruso krizę.
Kita vertus, centrinio banko vadovas atkreipia dėmesį į būtinybę laikytis fiskalinės drausmės, o finansinę paramą orientuoti į struktūrines reformas.
„Matyt, pagrindiniai veiksniai, lėmę mažesnį ekonomikos susitraukimą, negu prognozavome, būtų susiję visų pirma su fiskaliniu atsaku“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė V. Vasiliauskas.
Pasak V. Vasiliausko, Statistikos departamento pateikti antrojo ketvirčio BVP rodikliai nuteikia optimistiškai.
„Skaičius tikrai maloniai nustebino, nes, kaip prisimenate, mūsų paskutines prognozes birželio mėnesio, mes prognozavome metinį ekonomikos susitraukimą didesnį, jis buvo arti 10 proc. Be jokios abejonės, laukiame metų galo arba mūsų tų taip vadinamų tvirtųjų prognozių rugsėjo pabaigoje, bet šiaip skaičius nuteikia pakankamai optimistiškai", – sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas šiems metams prognozavo 9,7 proc. BVP nuosmukį. Statistikai paskelbė, kad antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, BVP smuko 3,7 proc. iki 11,5 mlrd. eurų, o palyginti su pirmuoju ketvirčiu, – 5,1 proc.
„Ekonominio skatinimo priemonės antrąjį ketvirtį siekė apie pusę milijardo eurų. Aš į šią sumą neįtraukiu mokestinių atidėjimų, taip pat tiesiogiai valstybės suteiktų paskolų. Čia būtent eina kalba apie priemones, kurios visų pirma susijusios darbo rinka, su tėvų buvimu namuose, išmokos savarankiškai dirbantiems, taip pat įvairios su sveikatos reikalais susijusios išmokos“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
„Tai sudarė maždaug 4 proc. šalies bendro vidaus produkto“, – pridūrė jis.
LB: ūkis atsigauna, bet netolygiai
Lietuvos bankas pažymi, kad naujausi rodikliai liudija, jog šalies ūkis atsigauna, nors ir labai netolygiai. Daugelis į vidaus rinką orientuotų sektorių atsitiesia sparčiai, o kai kurie net viršija iki pandemijos buvusį lygį, tačiau eksportuotojų nuotaikas temdo itin didelis neapibrėžtumas.
Pasak LB, balandį labiausiai karantino apribojimų paveikta barų, kavinių, restoranų veikla susitraukė 70 proc., o tekstilės, drabužių ir avalynės prekyba krito 72 proc. Gegužę mažmeninės prekybos apyvarta pradėjo atsigauti, o birželį jau grįžo į lygį, buvusį iki karantino.
Vis dėlto kai kurių sektorių, pavyzdžiui, kavinių ir restoranų pardavimai vis dar maždaug ketvirtadaliu mažesni nei prieš metus.
„Sodros“ darbuotojų skaičiaus pokyčiai rodo, kad nuo birželį sparčiai atsigauna vienas labiausiai per pandemiją nukentėjusių ir sezoniškumo veikiamas apgyvendinimo sektorius, daugėja darbuotojų prekyboje, statyboje, pramogų ir poilsio sektoriuose.
Tačiau gamybos įmonių darbuotojų skaičius kovą-balandį smarkiai sumažėjo, o vėliau neatsigavo. Panašios tendencijos buvo ir verslo aptarnavimo ar profesinių paslaugų srityse.
Centrinio banko teigimu, darbo užmokesčio pokyčiai rodo atsigavimo ženklų. Iki pandemijos atlyginimai augo apie 9-10 proc., kovą-gegužę augimas buvo sulėtėjęs iki 3-5 proc., o naujausi birželio duomenys rodo, kad jis atsigauna. Vis dėlto iš vieno mėnesio pokyčio dar anksti spręsti, ar šis atsigavimas yra tvarus.
LB nurodo, kad Lietuvos eksportui sunkiausia buvo gegužė, kai jis susitraukė penktadaliu, ir tai buvo didžiausias nuosmukis nuo 2010 metų. Tuo metu importas krinta dar sparčiau nei eksportas – balandį jo metinis nuosmukis siekė 29 proc., o gegužę – 34 proc.
Karantino metu reikšmingų sukrėtimų patyrė nekilnojamojo turto rinka.
Apibendrinamas šalies ūkio situaciją V. Vasiliauskas pažymėjo, kad optimizmui vietos yra, tačiau būtina išlikti apdairiems.
„Tikrai, bent jau iš tų minkštų duomenų, kuriuos šiandien pristačiau, matome, kad optimizmui vietos yra daugiau, negu kad mes prognozavome tiek kovo, tiek birželio mėnesį, bet tikrai neatsipalaiduočiau, nes ruduo, žiema ant nosies, taip kad tas atsargumas būtų rekomendacija, kurios laikyčiausi“, – sakė V. Vasiliauskas.
V. Vasiliauskas: svarbu nepamiršti valstybės skolos
LB valdybos pirmininkas sakė, kad sudarant kitų metų valstybės biudžetą vienas svarbiausių ir labiausiai diskutuotinų veiksnių bus valstybės skola, ypač įvertinant tai, kokios injekcijos į ekonomiką yra numatytos.
„Jeigu visos suplanuotos injekcijos įvyktų, tai valstybės skola iš principo pakankamai nemenkai didėtų ir vidutinio laikotarpiu perspektyvoje ji artėtų prie Mastrichto kriterijaus – 60 proc. Todėl yra labai svarbu turėti vidutinio laikotarpio valstybės skolos tvarumo planą. Kiek mums žinoma, valstybės skolos ir viešųjų finansų tvarumo darbo grupė yra sutarusi tokį planą parengti ir tą planą jau turėti diskutuojant apie ateinančių metų biudžetą“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jis pabrėžė, kad viešųjų finansų tvarumo klausimai „išeina už vieno ar kelių politinių ciklų terminių, todėl labai svarbu turėti bendrą sutarimą, viziją vidutinėje perspektyvoje“.
V. Vasiliauskas taip pat akcentavo būtinybę finansinę paramą krizės metu orientuoti į struktūrines reformas.
„Kalbant apie DNR'ą arba kažkokį kitokį planą, susijusį su finansinės paramos įveiklinimu, vadinkime taip, – yra labai svarbu, kad finansinė parama būtų naudojama visų pirma struktūrinėms reformoms. (...) Kitaip tariant, preciziškas finansinės paramos naudojimas yra pirmaeilis dalykas, sukuriantis pridėtinę vertę vidutiniu laikotarpiu“, – sakė V. Vasiliauskas.
Vyriausybė yra patvirtinusi bendros 6,3 mlrd. eurų vertės „Ateities ekonomikos DNR“ planą, skirta gaivinti koronaviruso paveiktai šalies ekonomikai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse13
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...