- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos bankas (LB) teigia, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir minimali mėnesio alga (MMA) galėtų būti suvienodinti iki 2026 metų. Centrinis bankas siūlo, kad NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek ir MMA – tokiu būdu tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.
Centrinis bankas taip siūlo didinti gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą sumažinant jo naštą uždirbantiems nuo MMA iki vieno vidutinio darbo užmokesčio, pranešė LB.
„Tai siūloma pasiekti numatant konkretų planą, kaip per 2024–2026 metus būtų įgyvendintas NPD ir MMA suvienodinimas. Taip NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek didėja MMA – tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo. Kartu su MMA augimu didėjantis NPD lemtų didesnį mažiausiai uždirbančių darbuotojų į rankas gaunamą darbo užmokestį“, – teigiama trečiadienį išplatintame LB pranešime.
Darbdaviai ir kai kurie politikai pastaraisiais metais nuolat siūlo sulyginti NPD ir MMA, tuo metu Prezidentūra siūlo šiuos dydžius sulyginti nuo kitų metų, bet tik šeimoms, auginančioms vaikus. Tačiau valdantieji kartoja, kad šie dydžiai priklausys nuo valstybės biudžeto galimybių. Dabar NPD siekia 625 eurus, MMA – 840 eurų.
NPD būtų nustatomas automatiškai ir didėtų tiek, kiek didėja MMA – tam nereikėtų atskiro politinio sprendimo.
LB taip pat siūlo atsisakyti verslo liudijimų, pereinant prie vienodos individualios veiklos pajamų apmokestinimo sistemos.
„Būtų tikslinga pamažu atsisakyti verslo liudijimų kaip verslo apmokestinimo formos ir pereiti prie vienodos individualios veiklos apmokestinimo sistemos, pagal kurią mokestis mokamas nuo faktinių apmokestinamųjų pajamų“, – nurodo LB.
Vertindamas siūlymus dėl dirbančiųjų su verslo liudijimais apmokestinimo Finansų ministerijos siūlomą 20 tūkst. eurų ribą LB siūlo mažinti dar labiau. Anot jo, dabartinė riba galėtų būti tik tarpinis sprendimas,
„Siūlymą sumažinti pajamų ribą, iki kurios gali būti taikomas pajamų apmokestinimas pagal verslo liudijimą, vertiname kaip tarpinį sprendimą. Siūlome šią ribą mažinti reikšmingiau, ją susiejant su pajamų riba, iki kurios yra taikomas 5 proc. efektyvusis pajamų mokesčio tarifas individualiai veiklai“, – teigiama pranešime.
Ministerija dirbantiems su verslo liudijimu siūlo daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą, o daugiau uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą. Iki 20 tūkst. eurų per metus dabar gauna 84 proc. gyventojų, dirbančių su verslo liudijimais.
Siūlymas nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų padidinti apyvartos ribą, kurią viršijus būtina registruotis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais, LB vertinimu, yra sunkiai suderinamas su pastangomis mažinti pajamų iš PVM atotrūkį.
Centrinis bankas taip pat siūlo atsisakyti lengvatinio 5 proc. pelno mokesčio mažosioms bendrijoms ir visoms įmonėms taikyti vienodą 15 proc. tarifą.
Be to, teigiamai vertindamas investicinės sąskaitos modelį numatomą metinę 10 tūkst. eurų įmokų sumą LB siūlo padidinti iki 125 tūkst. eurų.
Centrinis bankas teigia pritariantis daugeliui kitų mokesčių reformos pasiūlymų, kuriuos yra pateikusi Finansų ministerija.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad daugelis pasiūlymų yra žingsnis teisinga kryptimi.
„Kartu pateikėme siūlymus, kaip ambicingiau spręsti esminę mūsų šalies mokesčių sistemos problemą – surenkama per mažai mokestinių pajamų, kad būtų adekvačiai finansuojamos viešosios reikmės ir paslaugos“, – pranešime sakė G. Šimkus.
Centrinis bankas teigiamai vertina pasiūlymus dėl savarankiškai dirbančiųjų apmokestinimo, palaiko siekį plėsti gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokestį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA4
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...