- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kone kas antram pirkėjui – jo poreikių neatitinkantis gyvybės draudimas. Tokius slapto tyrimo rezultatus dar vasarį paskelbė Lietuvos bankas. Kad žmonėms nebūtų brukama prekė tik dėl pasipelnymo, Lietuvos bankas siūlo naikinti komisinius už sudarytas investicinio gyvybės draudimo sutartis. Brokeriai teigia, kad dėl to šis gyvybės draudimas tik brangs, o iš to pelnysis bankai, pasakojama LNK reportaže.
Į pensiją išėjęs Ramaldas galvos nebesuka. Pensija – 600 eurų. Dar keturis tūkstančius prisidėjo papildomai kaupdamas. Vyras buvo įsigijęs ir investicinį gyvybės draudimą, bet grąža nuvylė.
„Gerai neprisimenu, bet nebuvo jokio pelno. Net nežinau, ar atgavome visus tuos pinigėlius, kuriuos buvome investavę“, – dėstė pensininkas Ramaldas.
Įsigijęs investicinį draudimą, žmogus kas mėnesį moka įmokas. Viena dalis kaupiama, kita – tenka draudimo rizikai padengti.
„Kuo daugiau draudiminių apsaugų pasirenki, tuo didesnė įmokos dalis skiriama draudimo rizikoms padengti. O tai reiškia, kad mažiau lieka investavimui“, – aiškino Lietuvos banko Finansinių paslaugų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dar žmogui kainuoja ir pati draudimo paslauga. Atskaitymai gali siekti ir pusę įmokų. Tad rezultate sumokėtų įmokų gali būti daugiau už sukauptą sumą.
„Šio produkto pardavėjai labai suinteresuoti parduoti gyvybės draudimą, nes gauna komisinius. Tai – tiesioginis uždarbis, susijęs su pardavimais. Ir kuo daugiau sutarčių yra parduodama, tuo didesnius komisinius jie gauna“, – komentavo V. Cibas.
Kad draudikai nesipelnytų iš žmonių, Lietuvos bankas nori naikinti taip vadinamuosius komisinius už sudarytas sutartis.
„Niekas neprivers jokių subjektų, šiuo atveju draudimo tarpininkų, tiesiogiai ar netiesiogiai teikti paslaugas nemokamai. Tai bankas tikriausiai turi omenyje, kad už šią paslaugą turėtų susimokėti galimai pats klientas“, – teigė Draudimo brokerių rūmų prezidentas Arūnas Adomaitis.
Ekonomistas sako, kad Lietuvos bankas eina teisingu keliu, tik nepagalvojo, kad draudikai bandys apeiti komisinių schemą.
„Jie mokės premijas. Gal už mėnesį arba kas du mėnesius. Tą premiją galės apiforminti už ką tik nori“, – komentavo Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus.
Anot brokerių, aštuoni iš dešimties draudikų per tarpininkus veikia komisinio mokesčio pagrindais. Tik didieji komerciniai bankai darbuotojams moka ne komisinį, o darbo užmokestį. Brokerių manymu, tai – bankų protegavimas ir konkurencijos mažinimas.
„Tikėtina, kad po šio siūlymo prieinamumas tokių paslaugų klientams dar susiaurės ir sumažės“, – konstatavo A. Adomaitis.
„Šis pakeitimas reguliavime labai smarkiai atsilieptų draudimo įmonėms. Joms reikėtų keisti savo verslo modelį, bet toks sprendimas padiktuotas blogos praktikos. Jeigu ji nebūtų susiformavusi, mes nekalbėtume apie reguliavimo pakeitimus“, – teigė V. Cibas.
Lietuvos bankas apie trūkumus pardavimuose draudimo įmones įspėjo prieš šešerius metus, bet pokyčių esą nebuvo.
Draudimo įmonėms vertėtų galvoti apie kažkokius kitokius pajamų šaltinius, o ne vien tik iš to gyvybės draudimo.
„Tas sutarčių skaičius, kuris yra dabar, yra stipriai per didelis. Ir nereikia leisti joms toliau išbujoti. O draudimo įmonėms vertėtų galvoti apie kažkokius kitokius pajamų šaltinius, o ne vien tik iš to gyvybės draudimo“, – svarstė A. Bartkus.
Investicinį gyvybės draudimą įsigijęs kas septintas Lietuvos gyventojas. Užpernai sudaryta 50 tūkst., o pernai – tūkstančiu daugiau sutarčių.
„Neturiu tokio draudimo, nes nemanau, kad iš to bus kažkokios naudos“, – sakė užkalbinta praeivė.
„Aš jau praktiškai – pensijoje. Kiek prisikaupiau, tiek turiu“, – kalbėjo kitas pašnekovas.
Lietuvos bankas, nustatęs, kad kone kas antram pirkėjui buvo parduotas jo poreikių neatitinkantis investicinis gyvybės draudimas, ketina parengti gaires. Pardavėjai turės tiksliau paaiškinti pirkėjui apie šį draudimą. O komisinius Lietuvos bankas tikisi panaikinti dar šiemet.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...